Bendras šlapimo tyrimas - greitas, informatyvus ir vienas dažniausiai moterų atliekamų tyrimų. Beveik trečdalio moterų šlapimo tyrimų rezultatai rodo nukrypimą nuo normos, todėl rekomenduojama bent kartą per metus jį atlikti profilaktiškai! Tiksliausiems šio tyrimo rezultatams gauti, turime žinoti, kaip teisingai atlikti šlapimo tyrimą: Tyrimui tinkamiausias pirmasis rytinis šlapimas; Prieš šlapinantis kruopščiai apsiplaukime lytinius organus po tekančiu vandeniu, nenaudojant jokių higienos priemonių; Šlapinkimės tik į švarų sterilų indą; Šlapimas turi būti imamas „iš vidurio srovės“, t. y. truputį pasišlapinkime ir tik po to rinkime šlapimą tyrimui; Šlapimo kiekis turėtų būti ne mažiau 20–30 ml; Šlapimą rekomenduojama į laboratoriją pristatyti maždaug per 1 val. Jeigu nespėjame laiku pristatyti, galime jį porą valandų palaikyti šaldytuve. Kitas, gerokai rečiau atliekamas tyrimas - šlapimo pasėlis. Šio tyrimo tikslas - nustatyti besimptomę bakteriuriją, dar vadinama „geraja” šlapimo takų bakterija, kuri yra nekenksminga ir jos nereikia gydyti antibiotikais, išskyrus prieš intervencines šlapimo takų procedūras ar nėštumo laikotarpiu. Tiksliausiems šlapimo pasėlio tyrimo rezultatams gauti, vadovaukimės bendro šlapimo tyrimo atlikimo rekomendacijomis. Tik turėkime omenyje, kad: Šiam tyrimui paimtą šlapimą į gydymo įstaigą turime pristatyti per 2 val. nuo paėmimo. Jei to padaryti nespėjame, mėginį laikykime šaldytuve, bet ne ilgiau nei parą laiko; Jei gydytojas davė specialų indelį šlapimo pasėliui, tuomet jame esantį šepetėlį įmerkime į šlapimą ir įdėkime šepetėlį atgal į indelį. Šios bakterijos nesukelia jokių simptomų, išskyrus nemalonų šlapimo kvapą. Turint šią bakteriją tikru išsigelbėjimu tampa specialūs intymios higienos prausikliai, kurie ne tik neutralizuoja šlapimo kvapą, bet ir pasižymi priešuždegiminiu, antibakteriniu poveikiu, užtikrina natūralią apsauginę gleivinės funkciją ir palaiko tinkamą intymios srities rūgštinę...

Augančios mergaitės intymios vietos reikalauja ypatingos priežiūros. Ką vertėtų atsiminti kiekvienai mamai? Augančios mergaitės intymios vietos reikalauja ypatingos priežiūros. Ką vertėtų atsiminti kiekvienai mamai? MAKŠTIES PH NE TOKS PAT KAIP ODOS, DĖL TO JI – YPAČ JAUTRI Jei kūdikystėje dažnai mažylei pakanka reguliaraus intymių vietų apiplovimo bei reikalui esant priemonių nuo pašutimo naudojimo, augančiai ir juo labiau paauglystės link artėjančiai mergaitei prausiantis pravartu naudoti specialiai intymioms vietoms prausti skirtą priemonę.   1. Intymioms vietoms prausti nereikėtų naudoti paprasto muilo ar dušo želės – šios priemonės dažnai tampa niežulio ar deginimo priežastimi, gali labai išsausinti bei sudirginti gleivinę. Vietoj jų geriau naudoti specialiai intymiai higienai sukurtus produktus, juolab kad pastaruoju metu jų yra skirtų įvairiems amžiaus tarpsniams: tiek mergaitėms, tiek menstrua-cijų sulaukusioms merginoms. 2. Intymių vietų prausiklių sudėtis turėtų būti suderinta su dermatologais, juose turėtų dominuoti švelnios augalinės kilmės plovimo medžiagos ar medžiagos, artimos organizmo gaminamoms. Puiku, jei priemonėse yra alavijo, šalavijų, ramunėlių, medetkų, islandiškosios kerpės ekstraktų, pieno rūgšties. Šios medžiagos naikina blogąsias bakterijas, saugo nuo uždegimų, palaiko ar atstato natūralią makšties oros rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, nesausina ir nedirgina. 3. Prausti patariama tik išorinius lytinius organus, jokiu būdu nekišti priemonių giliai į makštį. 4. Tiek mažoms mergaitėms, tiek paauglėms sveikiausia dėvėti medvilnines kelnaites, mat medvilnė leidžia odai kvėpuoti, nedirgina, neerzina intymių vietų gleivinės. PIRMAS KARTAS PAS GINEKOLOGĄ. KADA? Rekomenduojama atkreipti dėmesį į kai kuriuos dalykus. • Mergaitė iki 13 m. turėtų pradėti bręsti, t. y. jai turėtų pradėti augti krūtys, atsirasti plaukų intymiose vietose. Jeigu 13–14 m. amžiaus mergaitei taip nenutiko, pravartu pasidomėti, kodėl. • Iki 16 m. mergaitėms turėtų atsirasti mėnesinės. Jeigu jų nėra, būtina mergaitę parodyti ginekologui. • Į gydytoją būtina kreiptis ir tada, jeigu mergaitei niežti lytinius organus, ji skundžiasi, kad skauda, jaučia nepatogumą. Taip pat jeigu jai skauda pilvą, o pediatras neranda priežasties. AISTĖS VEISMANAITĖS...

Konsultuoja Vilniaus universiteto profesorė, gydytoja akušerė-ginekologė, mergaičių ir paauglių ginekologė Žana Bumbulienė, Europos vaikų ir paauglių ginekologijos asociacijos (EURAPAG) prezidentė elektė. Pirmieji mėnesiai Tik gimus mergaitei, dar kurį laiką mama lytiniuose organuose pastebi baltų į varškę panašių išskyrų. Dažniausiai dar gimdymo namuose gydytojai nuramina – tai normalu, mergaitė tikrai neserga jokiu uždegimu. Išskyrų randasi dėl to, kad naujagimės organizme dar yra nemažai mamos hormonų. Kaip tas išskyras valyti? Kai keičiate mergaitei sauskelnes, prausiate užpakaliuką po tekančiu vandeniu. Tad kartu švelniai nuplaukite ir tas išskyras. Muilo nereikia. Jei užpakaliuką valote drėgna servetėle, švariu jos kampeliu nuvalykite ir išskyras. Nebijokite švelniai praskėsti išorinių lytinių lūpyčių ir išvalyti. Neišvalytos išskyros kaupiasi, skleidžia nemalonų kvapą. Per kelis mėnesius išskyrų sumažės. Blogosios išskyros Šiek tiek baltų tirštų išskyrų aplink klitorių, tarp didžiųjų ir mažųjų lytinių lūpų turi būti. Tai gerosios išskyros, kurios nerodo jokios ligos. Tačiau gali atsirasti ir blogųjų išskyrų. Jos gelsvos ar žalsvos, gausios, greitai sutepa kelnaites. Tokios išskyros kartu su išsakomais nusiskundimais rodo uždegimą – vulvitą. Mergaitei niežti, peršti, gali skaudėti šlapinantis, lytiniai organai paburksta. Mergaitėms vulvitą dažniausiai sukelia žarnyno bakterijos, kurios patenka ant lyties organų. Nedidelis kiekis tų žarnyno bakterijų ant lyties organų būna nuolatos, tai nepavojinga. Vis dėlto tas nedidelis kiekis kartais gali sukelti makšties infekciją. Taip atsitinka dėl kelių priežasčių: Makšties infekcija gali prasidėti po ligos, kai mergaitės organizmas yra nusilpęs. Dėl nepakankamos ar perdėtos higienos. Po aktyvaus atostogavimo prie ežerų, jūros, nes vanduo ir smėlis sudirgina lytinius organus, todėl mergaitei neleiskite nuogu užpakaliuku sėdėti ant smėlio. Retais atvejais išskyrų pagausėja po gydymo antibiotikais. Antibiotikai sunaikina daug gerųjų organizmo bakterijų, mergaitės makštyje prasideda vadinamoji pienligė (grybelinė liga). Beje, pienligė dažnesnė suaugusių moterų intymi bėda nei mergaičių, todėl antigrybelinis gydymas mergaitėms taikomas labai retais atvejais. Suaugusios lūpos Kai kurioms mergaitėms lytinių hormonų ramybės laikotarpiu (nuo 1 iki 6 metų) gali suaugti mažosios lytinės lūpos. Kartais jos sulimpa aklinai, lieka tik mažas plyšelis išbėgti šlapimui. Nėra tiksliai žinoma, dėl ko mažosios lytinės lūpos suauga. Taip gali būti dėl lėtinės infekcijos ar paprasčiausiai dėl to, kad mergaitės lytinės lūpos labai sausos (jos sulimpa ir suauga). Praskėtus tas suaugimas atrodo kaip plonytė plėvelė, tad mamos galvoja, kad tai – mergystės plėvė. Anatominės žinios mamai nepakenktų. Kol mergaitė dar nesigėdija, kartkartėmis reikia apžiūrėti jos lytinius organus. Suaugusias mažąsias lytines lūpas perskirti nesunku, jei jos suaugusios vos vos, ginekologė gali perskirti pirštu ar vatos tamponu, prieš tai vietiškai nuskausminus. Jei lūpos suaugusios stipriai, prieš atidalinant skiriama hormoninių tepalų. Bet atskiriamos lytinės lūpos ne visais atvejais, o tik esant visiškam suaugimui, kai mergaitė sunkiai gali pasišlapinti, prasideda šlapimo takų infekcija. Tikrai nerekomenduoju lytinių lūpų atidalinimo, jei jokių nusiskundimų nėra ir pastebėta tiesiog profilaktinės apžiūros metu. Kiekvienu atveju sprendžiama individualiai. Bet visais atvejais aiškinu apie teisingą higieną ir vulvos drėkinimą kremais ar aliejais. Iššuto, paraudo Jei dukrytės lytiniai organai iššuto, paraudo, nedarykite tragedijos – tai visiškai normalu. Iššusti gali po karštos dienos, pasivažinėjimo dviratuku, supimosi sūpuoklėse, dėl ankštų ar sintetinių kelnaičių, aptemptų kelnių. Leiskite iššutusiems lytiniams organams „pakvėpuoti“, tegul mergaitė kurį laiką namuose pabūna be kelnaičių, be jų ir miega. Kartais iššutimus nuramina švelni plaukų džiovintuvo oro srovė (tik nenustatykite karštos). Vakare leiskite dukrai pasėdėti ramunėlių, lakišiaus ar medetkų vonelėje (į dubenį įpilkite vaistažolių nuoviro, vandens, o mergaitė tegul 10 minučių pasėdi išskėtusi kojytes). Kalio permanganatas vonelėms netinka, jis gali nudeginti odą. Prieš vonelę mergaitę apiplaukite. Apiplautus ir nusausintus lytinius organus tinka patepti aliejiniais tepalais ar kremu. Paprastai per kelias dienas iššutimai praeina. Pas ginekologą reikėtų ateiti tada, kai iššutimai dažnai kartojasi ar nepraeina sugriežtinus higieną, papildomai atsirado išskyrų ar bėrimas. Spalinukės ir alergija Kartais lytiniai organai būna paraudę ir jautrūs dėl spalinukių (ypač, kai yra paraudę ir apie išeinamąją angą). Tuomet reikėtų kreiptis į pediatrą, kad skirtų reikiamą gydymą. Išgydžius spalinukes, praeina ir lytinių organų uždegimas. Alergiškų mergaičių lytiniai organai yra jautresni. Jei mergaitę alergizuoja koks produktas, jo suvalgius, gali parausti ne tik jos veidukas, bet ir lytiniai organai. Dėl alergijos lytinių organų oda dar labiau sausėja, tampa jautresnė, gali niežėti. Alergiškų mergaičių kelnaites skalbkite švelniais skalbikliais, nepirkite sintetinių kelnaičių. Tokiai mergaitei netinka šiurkštus tualetinis popierius, jį reikėtų pakeisti higieninėmis servetėlėmis. Svetimkūniai makštyje Jei iš makšties pasirodo rusvų kraujingų išskyrų, jos dažniausiai rodo svetimkūnio sukeltą uždegimą makštyje. Pamačius rusvų išskyrų, reikia nedelsiant eiti pas ginekologę. Vienas dažniausių svetimkūnių...

Menopauzės periodas sukelia fizinių ir psichologinių pokyčių kiekvienos moters gyvenime. Tarp jų – ir makšties sausumas menopauzės metu. Makšties sausumas menopauzės metu yra dažna problema, kurią patiria daugelis moterų. Menopauzė – natūralus, tačiau dažnai sudėtingas moters gyvenimo etapas. Jo metu ypač reikia pasirūpinti sveikata. Tai tapo aktualu, nes pailgėjus dailiosios lyties gyvenimo trukmei klimaksinis laikotarpis jau užima trečdalį moters amžiaus.     Yra trys menopauzės tipai: Ankstyvoji menopauzė Natūrali menopauzė Dirbtinė menopauzė   Ankstyvoji menopauzė Ankstyvąja menopauze vadinama būklė, kai mėnesinės išnyksta jaunesnėms negu 40 metų amžiaus moterims. Tai ganėtinai retas reiškinys ir dažniausiai paveldimas. Natūrali menopauzė Natūrali menopauzė įvyksa dėl lytinių hormonų gamybą veikiančių amžiaus nulemtų pakitimų. Daugumą moterų ji ištinka 45–60 gyvenimo metais. Dirbtinė menopauzė Dirbtinė menopauzė yra chirurginių, chemoterapijos ar spindulinio gydymo intervencijų rezultatas. Besirūpinant intymia higiena ir pastebėjus kokių nors pasikeitimų, tikriausiai yra tekę svarstyti, kada dėl jaučiamo diskomforto reikėtų sunerimti. Vienas iš tokių pojūčių – tai makšties sausumas. Sausa makštis gali labai apkartinti gyvenimą poroje, nes abiem partneriams trukdo patirti intymų malonumą. Skausmas gali lemti moters nenorą mylėtis, nepasitenkinimą savimi, mažinti savivertę, vyras gali jaustis kaltas dėl nemalonių moters pojūčių. Visa tai nestiprina dviejų žmonių santykių. Makšties sausumo simptomai Makšties sausumas gali pasireikšti, jei: Jaučiate skausmą ar niežėjimą makštyje ir aplink ją; Sekso metu jaučiate skausmą ar diskomfortą; Reikia šlapintis dažniau nei įprastai; Nuolat turite šlapimo takų infekcijas (UTI). Dėl šių dalykų galite jaustis mažiau linkę pasimylėti. Ignoruojant makšties sausumą – gresia ligos Nors makšties sausumas nėra liga, tačiau keliamas diskomfortas, kaip perštėjimas, deginimo jausmas, skausmas lytinių santykių metu gerokai apkartina gyvenimą. Be to, makšties sausumo ignoravimas taip pat didina riziką susirgti ginekologinėmis ligomis, kaip bakterinė vaginozė ar įvairūs makšties uždegimai bei infekcijos. Žinoma, makšties sausumas neretai yra tema, kuria moterims vangu ir nedrąsu kalbėti, tačiau rekomenduojama tik pajutus šį erzinantį simptomą kreiptis į gydytoją. Pradžioje, nustačius makšties sausumo priežastį, ši nemaloni problema lengvai išsprendžiama pasitelkiant įvairius preparatus makšties gleivinei atstatyti. Galiausiai, svarbu suprasti, kad moteriai pravartu visapusiškai rūpintis savimi ir atsižvelgti į bendrus organizmo poreikius. Fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, lėtinių ligų gydymas pagerina bendrą savijautą, o makšties sausumo problemų išsprendimas sustiprina pasitikėjimą savimi bei pagerina gyvenimo...

Makšties uždegimus gydytojai ginekologai skirsto į dvi rūšis: endogeninius  - neužkrečiamus. Šiai grupei priklauso vadinamieji makšties mikrofloros pakitimai:  bakterinė vaginozė, grybelinė vaginozė (dar kitaip vadinama pienlige, grybeliu, kandidoze, mieline infekcija, mikoze, kandida), citolitinė vaginozė. egzogeninius – užkrečiamus.  Šiai grupei priklauso lytiniu keliu plintančios ligos, tokios kaip trichomonozė, gonorėja, virusiniai vulvovaginitai (virusiniai išorinių lytinių organų ir makšties uždegimai). Visiems makšties uždegimams būdingas vienas ar keli simptomai, tai niežulys, makšties išskyrų kiekio, kvapo ar konsistencijos pokyčiai, skausmingi meilės malonumai, skausmingas šlapinimasis. Jei tai lytiniu keliu „pasigauta“ liga, be minėtų simptomų gali varginti ir žaizdelės ar pūslelės lytinių organų...

Norint išvengti intymios sveikatos problemų, svarbu, kad kasdieninės intymios higienos priemonės, prausikliai: užtikrintų natūralią apsauginę gleivinės funkciją; palaiktų bakterinę pusiausvyrą; palaiktų normalią rūgštinę moters intymių sričių terpę, kurios pH apie 3,5 - 4,5; sumažintų patogeninių mikroorganizmų prasiskverbimo ir dauginimosi tikimybę;   Svarbu, kad intymios zonos priemonės būtų: patikrintos dermatologų; tinkamo pH (moterims, mergaitėms nuo pirmųjų menstruacijų pH būtų apie 4,0); sudėtyje nebūtų alkoholio, kvapiųjų, alergizuojančių...

Moters makšties terpė turi būti rūgštinė (pH apie 3,5-4,5), tuomet išlaikoma bakterijų pusiausvyra. Pakitus makšties pH, jam tapus daugiau šarminiu (pH daugiau nei 4,5), makštyje vietoj gerųjų bakterijų pradeda dominuoti patogeniniai mikroorganizmai. Jei pradeda dominuoti: bakterinės kilmės mikroorganizmai, tuomet vystosi bakterinės kilmės infekcija. grybelinės kilmės, tuomet vystosi grybelinės kilmės infekcija. Atminkite - nesvarbu kokios kilmės infekcija, ją būtina gydyti! Nesprendžiama makšties infekcijos problema gali sukelti rimtesnių sveikatos...

Viena dažniausių makšties uždegiminių ligų – tai makšties ir išorinių lytinių organų grybelinė infekcija. Ši infekcija vargina: bent kartą gyvenime maždaug 70 procentų visų moterų; 30 procentų moterų ši infekcija linkusi kartotis; apie 5 procentus moterų nuo šio negalavimo kenčia nuolat.   Makšties ir išorinių lytinių organų grybeliniai uždegimai gali atsirasti susiklosčius tam tikroms „palankioms“ aplinkybėms, kai: vartojami didesnį estrogenų kiekį turintys kontraceptiniai preparatai; sergama skydliaukės ligomis, cukriniu diabetu; vartojami antibiotikai; patiriamas nuolatinis stresas ar nuovargis; makštyje sumažėja natūraliai grybelio augimą slopinančių bakterijų. Esant makšties ir išorinių lytinių organų grybeliniams uždegimams moterį vargina: pagausėjusios, į varškę panašios, baltos išskyros iš makšties; niežėjimas; deginimas; perštėjimas; dažniausiai lytiniai santykiai tuomet tampa skausmingi; gali sutrikti šlapinimasis. Koks bus gydymas priklauso nuo simptomų intensyvumo bei pobūdžio, mėnesinių ciklo fazės. Dažniausiai gydytojai ginekologai moterims skiria vietinio poveikio žvakutes ar ovules į makštį. Kremai gelbsti, jei moteris turi nusiskundimų dėl išorinių lytinių organų. Tam tikrais atvejais gali reikėti vartoti ir geriamus...

Dėl makšties sausumo maždaug kas trečia moteris bent retkarčiais mylintis patiria skausmą. Makšties sausumas kamuoja ne tik vyresnes moteris (menopauzės, pomenopauzinio amžiaus, nes mažėja moteriškojo hormono estrogeno kiekis), bet ir jaunas moteris. Makšties sausumas gali varginti moteris: po chirurginių intervencijų, dėl maitinimo krūtimi, naudojant kontraceptines priemones, kaip šalutinis gydymo poveikis, dėl perdėto rūpinimosi higiena ar naudojant netinkamas priemones. Makšties sausumo problemą spręsti būtina ne tik dėl nemalonių pojūčių (perštėjimo, kuris atsiranda liečiantis makšties, vulvos odai prie apatinių drabužių; lytinio akto metu atsiradusio skausmo), bet ir todėl, kad išsausėjusi gleivinė gali sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų: dirglią šlapimo pūslę; makšties sienelės išsausėjimą bei nusileidimą; atrofinius makšties uždegimus; plonėjančią makšties ir vulvos odą. Gera žinia - makšties sausumo problema yra išsprendžiama, naudojant šiuolaikines ginekologines priemones. Vienos iš efektyviausių priemonių, tai makšties ovulės, žvakutės su hialurono...

Moterims rūpinantis intymia sveikata labai svarbu palaikyti tinkamą lytinių organų pH bei bakterinę pusiausvyrą. Svarbu žinoti, kad: - Subrendusių moterų makšties pH yra rūgštinis. Jis gali svyruoti tarp 3,5 ir 4,5. - Menstruacijų metu makšties pH laikinai padidėja. - Menopauzės metu, kuomet nebesigamina lytiniai hormonai ir glikogeno kiekis makšties epitelyje sumažėja, mažėja ir pieno rūgšties gamyba, todėl makšties pH pasidaro šarminis (maždaug nuo 6 iki 7,5). - Menopauzės metu naudojant estrogenų terapiją pH vėl parūgštėja iki 4,5 – 5. Jei makšties pH padidėja, tampa šarminis, sutrinka bakterinė pusiausvyra, susidaro puikios sąlygos makšties infekcijai vystytis. Todėl norint palaikyti tinkamą subrendusių moterų lytinių organų pH ir bakterinę pusiausvyrą, rekomenduojama rinktis intymios higienos prausiklius, kurių pH 4, tai yra artimas natūraliam subrendusios moters intymių sričių rūgštiniam...

Tiek vulva, tiek vagina su amžiumi keičiasi. Šios srities audinius veikia hormoniniai pokyčiai brendimo metu, prasidedant menstruacijoms, esant nėštumui ir atėjus menopauzei. Tik gimusių mergaičių lytinius organus dar veikia iš mamos organizmo gauti lytiniai hormonai, todėl naujagimių makšties epitelis storas, o pH rūgštinis. Per kelias savaites po gimimo estrogeno kiekis mergaičių organizme sumažėja ir makšties epitelis suplonėja, o makšties pH tampa neutralus ar šarminis, nes ten beveik nebelieka pieno rūgštį gaminančių bakterijų. Suplonėja ir vulvos srities oda. Mergaitėms bręstant ima vystytis visi lytiniai organai, vulvos srities oda pasidengia plaukais, pradedamas išskirti lytinis hormonas estrogenas, makštis padidėja, o jos epitelis ima storėti, makšties ląstelėse padidėja glikogeno gamyba, padaugėja pieno rūgštį gaminančių bakterijų ir pradėjęs išsiskirti makšties sekretas tampa vis labiau rūgštinis. Vaisingo amžiaus moterų makšties epitelis būna storiausias, o pH rūgštinis tarp 3,5 ir 4,5. Menopauzės metu mažėjant estrogeno kiekiui, mažėja glikogeno kiekis makšties epitelyje, pieno rūgšties gamyba, plonėja makšties epitelis, makšties pH pasidaro šarminis (maždaug nuo 6 iki...

Makštis, tai lyg elastingas vamzdelis (8–10 cm ilgio ir 3–4 cm pločio), kuris jungia gimdos kaklelį su lytiniu plyšiu (makšties prieangiu). Makštis dalyvauja lytiniame akte ir gimdyme. Makštis yra sudaryta iš lygiųjų raumenų ir padengta gleivine, kuri vaisingo amžiaus moterų yra stora ir drėgna, o mergaičių dar nesustorėjusi. Normali makšties mikroflora dalyvauja pieno rūgšties gamyboje. Makštyje dažniausiai dominuoja Lactobacillus rūšies ar kitos pieno rūgštį gaminančios bakterijos. Makšties mikrofloros sudėtį veikia įvairūs išoriniai veiksniai (pvz., higienos praktika, lytinis aktas, antibiotikų vartojimas, hormonų pakaitinė terapija) ir vidiniai veiksniai (infekcijos, amžius, hormoniniai...

Maždaug kas dešimta moteris, besikreipianti į gydytoją ginekologą, skundžiasi įvairios kilmės ir pobūdžio makšties ar išorinių lytinių organų uždegimais. Kai kurioms moterims negalavimai kartojasi, karts nuo karto atsinaujina. Kas tai lemia ir kaip sau padėti? Makšties uždegimus gydytojai ginekologai skirsto į dvi rūšis: endogeninius (neužkrečiamus) bei egzogeninius (užkrečiamus). Pirmųjų grupei priklauso vadinamieji makšties mikrofloros pakitimai:  bakterinė vaginozė, pienligė, citolitinė vaginozė, antrieji – tai lytiniu keliu plintančios ligos, tokios kaip trichomonozė, gonorėja, virusiniai vulvovaginitai (virusiniai išorinių lytinių organų ir makšties uždegimai). Visiems makšties uždegimams būdingas vienas ar keli simptomai: niežulys, makšties išskyrų kiekio, kvapo ar konsistencijos pokyčiai, skausmingi meilės malonumai, skausmingas šlapinimasis. Jei tai lytiniu keliu „pasigauta“ liga, be minėtų simptomų gali varginti ir žaizdelės ar pūslelės lytinių organų gleivinėje. Viena dažniausių makšties uždegiminių ligų – tai makšties ir išorinių lytinių organų grybelinė infekcija. Ja bent kartą gyvenime perserga maždaug 75 procentai visų moterų. 40-45 procentams moterų ši infekcija linkusi kartotis, apie 5 procentus moterų nuo šio negalavimo kenčia nuolat. Kas žinotina apie grybelį? Susiklosčius tam tikroms „palankioms“ aplinkybėms: kai vartojami didesnį estrogenų kiekį turintys kontraceptiniai preparatai, sergama skydliaukės ligomis, cukriniu diabetu, vartojami antibiotikai, jei patiriamas nuolatinis stresas ar nuovargis, makštyje sumažėja natūraliai grybelio augimą slopinančių bakterijų. Rezultatas – makšties ir išorinių lytinių organų grybeliniai uždegimai. Moterį vargina pagausėjusios, į varškę panašios baltos išskyros iš makšties ir sausumo jausmas makštyje, taip pat niežėjimas, deginimas, perštėjimas. Lytiniai santykiai tuomet paprastai tampa skausmingi, gali sutrikti šlapinimasis. Koks bus gydymas priklauso nuo simptomų intensyvumo bei pobūdžio, mėnesinių ciklo fazės. Dažniausiai gydytojai ginekologai moterims skiria vietinio poveikio žvakutes ar ovules į makštį. Kremai gelbsti, jei moteris turi nusiskundimų dėl išorinių lytinių organų. Tam tikrais atvejais gali reikėti vartoti ir geriamus medikamentus. Nedelskite ir nekentėkite! Laiku pasikonsultuokite su vaistininku ar gydytoju. Vaistinėse yra efektyvių priemonių, kurios padės greitai ir saugiai atsikratyti minėtų sveiktos...

Vulva – moters išoriniai lytiniai organai, kuriuos nuo vidinių skiria mergystės plėvė. Išorinių moters lytinių organų sričiai yra priskiriama gakta, didžiosios lytinės lūpos, mažosios lytinės lūpos, varputė, makšties prieangis su didžiosiomis jo liaukomis, šlaplės anga. Moters išorinių lytinių organų (vulvos srities) oda skiriasi nuo kitų odos vietų. Ji švelnesnė ir lengviau pažeidžiama, nes ją nuolat veikia didesnė drėgmė, trintis ir spaudimas. Vulvos srities oda pasižymi didesniu jautrumu ir pralaidumu įvairioms medžiagoms bei mikroorganizmams, nei, pavyzdžiui, plaštakos oda. Ankšti sintetiniai apatiniai rūbai, padidėjęs prakaitavimas aktyvios fizinės veiklos metu, netinkama asmens higiena ar orui nepralaidžių įklotų naudojimas didina vulvos pH bei drėgnumą ir sudaro sąlygas įvairių mikroorganizmų...

Problemos, susijusios su intymia sveikata, žinomos kiekvienai. Laimei, dauguma moterų išvengia sunkių, ilgo ir nuoseklaus gydymo reikalaujančių ligų. Tačiau veidmainiautų ta, kuri tvirtintų, jog nė karto gyvenime jai nėra tekę patirti kokių nors bėdų dėl lyties organų sveikatos: diskomfortą sukeliančio perštėjimo, niežulio, makšties sausumo, infekcijos sukeltos ligos ar pan. Dažnai šie varginantys simptomai savaime neišnyksta ir tenka imtis vienokių ar kitokių priemonių, padedančių ne tik grąžinti, bet ir palaikyti intymią sveikatą bei gerą savijautą. Diskomfortas makšties srityje Tai vienas dažniausių nusiskundimų, verčiančių moteris kreiptis pagalbos į specialistą. Nemalonus deginimo, perštėjimo, sausumo jausmas, varginantis niežulys, pakitusios išskyros, atsiradęs kvapas – sutrikusios makšties ekosistemos pasekmė. O sutrikdyti makšties pusiausvyrą gali daugybė pačių įvairiausių, tarpusavyje nieko bendra neturinčių veiksnių: makšties infekcija, nėštumo, žindymo metu ar sulaukus menopauzės pakitusi moteriškųjų hormonų pusiausvyra organizme, patirtas stresas, antibiotikų vartojimas, nusilpęs bendras organizmo imunitetas ir pan. Makšties ekosistemos pusiausvyrą ir apsaugines jos savybes padeda palaikyti keletas vienu metu veikiančių mechanizmų. Apie tai, jog šios lytinės sistemos dalies sveikata labai priklauso ir nuo bendros viso organizmo būklės net nekalbėkime. Verčiau paanalizuokime makšties gleivinėje vykstančius procesus. Didžiausias vaidmuo geros sveikatos užtikrinimui tenka vietiniam (humoraliniam) makšties gleivinės imunitetui, gleivinės produkuojamoms gleivėms, gerajai makšties mikroflorai ir natūraliai susidarančioms organinėms rūgštims. Svarbiausias makšties gleivinės imuninio atsako komponentas – jos ląstelių išskiriamas imunoglobulinas, kuris neleidžia infekciją sukeliantiems mikroorganizmams prasiskverbti į kitus lytinės organus. Imunoglobulinas A (IgA) neleidžia patogeniniams virusams ir bakterijoms prisitvirtinti prie makšties gleivinės paviršiaus, aktyvina juos naikinančius mechanizmus, skatina fagocitozės procesus ir kt. Galima sakyti, vietinio imuninio atsako aktyvumas yra tiesiogiai susijęs su infekciniais procesais makštyje, tai yra kuo stipresnis vietinis makšties gleivinės imunitetas, tuo mažesnė infekcijos galimybė. Sveikos makšties gleivinė per parą išskiria 0,7-4,5 ml gleivių. Šio sekreto sudėtyje yra gausybė biologiškai aktyvių komponentų, organinių junginių, mineralinių druskų ir mikroelementų, reikalingų normaliam lytinės sistemos funkcionavimui, padedančių palaikyti makšties ekosistemos pusiausvyrą, gerosios mikrofloros gyvybingumą ir rūgštinę pH. Makštyje gyvenanti geroji mikroflora yra vienas iš veiksnių, padedančių palaikyti rūgštinę sveikos makšties terpę: šių bakterijų gyvybinės veiklos metu iš makšties išskyrose esančių angliavandenių susidaro organinės (pieno, acto) rūgštys, palaikančios rūgštinį  pH lygį. Savaime suprantama, jog sušlubavus bent vienai makšties sveikatą užtikrinančių grandžių, sutrinka darni viso mechanizmo veikla ir įsivyrauja patogeniniai procesai, kurie sukelia mūsų jau anksčiau aptartus diskomfortą sukeliančius simptomus. Kaip stiprinti ir palaikyti makšties sveikatą? Kadangi jau žinome, jog gerą makšties sveikatą palaiko ir puikią moters savijautą užtikrina keletas svarbių veiksnių, turėtume išsiaiškinti, kaip galėtume padėti išsaugoti darnią šios sudėtingos ekosistemos pusiausvyrą. Tai ypač svarbu tuomet, kai ši pusiausvyrą sutrinka dėl objektyvių  priežasčių, visiškai nepriklausančių nuo moters pastangų, pavyzdžiui, pasikeitus ar aktyviai persitvarkant moteriškų hormonų pusiausvyrai nėštumo metu, po gimdymo ar menopauzės laikotarpiu, kuomet pakinta makšties terpės pH, sausėja jos gleivinė ir sumažėja gerosios mikrofloros aktyvumas. Tokiu atveju tenka pasitelkti pagalbą iš išorės, tai yra naudoti specialias priemones, padedančias apsaugoti makšties gleivinę nuo išsausėjimo, palaikyti rūgštinę makšties gleivinės terpę, kuri sudaro palankias sąlygas aktyviai gerųjų makšties bakterijų veiklai ir gyvybingumui. Šiuo tikslu rekomenduojamos įvairios žvakutės, kurias galima naudoti tiek profilaktiškai, tiek ir gydantis lytinės sistemos infekcijas.   Tėvų abėcėlė. 2014m...

Mūsų dienomis kiekvienai moteriai kasdienė intymi higiena - tinkamos priemonės intymios srities priežiūrai, kokybiški, išskyras sugeriantys gaminiai - tokia pat įprasta asmeninio tualeto dalis, kaip ir kasdienis dantų valymas. Tačiau ar  dažnai pagalvojame, jog šis įprastas kasdienis ritualas užima labai svarbią vietą moters intymios sveikatos grandinėje. Seniai ne paslaptis, kad makštyje nuolat gyvena gausybė įvairių rūšių bakterijų, sudarančių natūralią makšties mikroflorą. Tai sudėtingais tarpusavio ryšiais persipynusių mikroorganizmų visuma, kuri sudaro apsauginį barjerą, neleidžiantį įsivyrauti kenksmingiems mikroorganizmams, saugo makšties gleivinę nuo sunykimo, palaiko normalią drėgmę. Svarbiausiais natūraliosios mikrofloros komponentas – pieno rūgšties bakterijos, sukuriančios rūgštinę makštyje ir jos prieigose. Natūralios mikrofloros pusiausvyra keičiasi moters kasmėnesinio ciklo metu, nėštumo bei menopauzės laikotarpiu. Sutrikus natūralios makšties mikrofloros pusiausvyrai, atveriamas kelias patologiniams mikroorganizmams daugintis ir plisti. Akivaizdus požymis, jog pusiausvyra sutrikdyta – makšties išskyrų pokyčiai. Norint atskirti patologines išskyras nuo normalių, reikia žinoti kas būdinga normalioms išskyroms. Normalios išskyros susidaro sveikos moters makštyje, kurią kolonizuoja normali mikroflora. Normalių išskyrų būna nedaug: iki 5 ml per dieną, jos baltos, bekvapės arba beveik bekvapės, neprilipusios prie gleivinės. Išskyrų pagausėja ovuliacijos ir lytinių santykių metu. Patologinės išskyros turi specifinį, nemalonų kvapą, atsiradusį dėl patogeninių mikroorganizmų išskiriamų lakiųjų amino junginių. Kartais išskyrų gali ir nepagausėti, tačiau pakinta jų išvaizda ir klampumas, ima varginti išorinių lytinių organų niežulys ir perštėjimas, gali padažnėti ir būti skausmingas šlapinimasis. Kartais moteris jaučia ne vien tik fizinius simptomus, bet ir psichologinį diskomfortą. Kodėl sutrinka natūralios makšties mikrofloros pusiausvyrą? Nepaisant to, kad geroji makšties mikroflora – moters organizmo dalis, tai tarsi savarankiškai funkcionuojanti sistema, su moters organizmu sudaranti abiems palankią pusiausvyrą. Teisybė, jog ši pusiausvyra yra labai lengvai pažeidžiama ir ją gali sutrikdyti įvairūs veiksniai. Dažniausiai pasitaikantys: moteriškų hormonų kiekio svyravimas nėštumo, žindymo laikotarpiu, taip pat po menopauzės. Taip pat natūralios makšties mikrofloros sudėtis pasikeičia menstruacijų metu, po gimdymo, vystantis piktybinėms ligoms. Ją sutrikdo ir įvairių infekcijų sukėlėjai (Candida albicans, Gandnerella vaginalis, Escherichia coli, Chlamydia trachomatis, Trichomonas vaginalis ir kiti), mechaninis, cheminis dirginimas, alerginės reakcijos. Dažnai natūralią makšties mikroflora pažeidžia iš pirmo žvilgsnio labai paprastos priežastys – netinkamas apatinis trikotažas, blogi intymios higienos įgūdžiai bei intymiai higienai nepritaikyti muilai, prausikliai ir kitos priemonės. Todėl visuomet būtina prisiminti, kokie reikalavimai keliami intymios higienos priemonėms ir stengtis naudoti pačias tinkamiausias. Kokias intymios higienos priemones rinktis? Sveika natūralioji makšties mikroflora sukuria rūgštinę terpę. Todėl jokiu būdu nepatartina naudoti kitoms kūno sritims skirtų prausiklių, turinčių šarminį pH. Reikėtų vengti itin aromatizuotų muilų, nereikėtų piktnaudžiauti dezodorantais ar higieninėmis servetėlėmis. Visos intymiai higienai skirtos priemonės turi palaikyti natūralią intymiosios srities pH terpę, būti kuo natūralesnės, jų sudėtyje neturi būti muilo, dirbtinių kvapiųjų medžiagų, parabenų ir kitų galimai žalingų...

Nėštumas ir gimdymas – nemažas išbandymas moters organizmui, nes šiuo gyvenimo periodu pakinta daugelio organų bei organizmo sistemų darbas. Vos spėjus atsitokėti po gimdymo, užgriūna begalė naujų rūpesčių dėl vaikelio žindymo ir priežiūros, o prie jų dar prisideda intymaus gyvenimo problemos. Dėl lytinės sistemos pokyčių pasidaro sunku sugrįžti prie įprastinių intymių santykių – trukdo po gimdymo atsiradęs makšties sausumas, dėl kurio jie tampa skausmingi ir sukelia nemalonius deginimo pojūčius, niežulį, perštėjimą. Makšties drėgmę lemia hormonai Makšties epitelio viršutinis sluoksnis nuolat atsinaujina – senos ląstelės pasišalina ir jas keičia naujos. Šis apsivalymo procesas leidžia atlikti apsauginę funkciją. Visiems makšties epitelyje vykstantiems procesams didelės įtakos turi hormonas estrogenas. Būtent nuo šio hormono priklauso makšties gleivinės būklė. Esant hormoniniams sutrikimams, kai sumažėja estrogeno kiekis, mažiau gaminasi ir makšties sekreto. Mažiau tuomet ir  išskyrų iš gimdos kaklelio, nuo kurių taip pat priklauso makšties drėgmė. Pokyčiai po gimdymo Taigi, pagrindinė makšties sausumo po gimdymo priežastis – hormoniniai pokyčiai. Pagimdžius, iš karto labai sumažėja estrogeno. Estrogenų sumažėjimas po gimdymo – natūralus reiškinys, kuriam įtakos turi dar ir žindymas bei pieno gamyba. Dėl hormonų stokos makštis sausėja jau nėštumo metu, bet tai vyksta pamažu, todėl daugumai moterų nerimą tai ima kelti tik po gimdymo. Gimdymas – natūralus fiziologinis procesas, kaip ir gamtos numatytas organizmo atsikūrimo mechanizmas po jo. Pamažu į pradinę padėtį sugrįžta dubens raumenys, lytiniai organai tampa ankstesnių parametrų. Palengva, susitraukiant raumenims, savo ankstesnes savybes atgauna ir makštis. Hormonų balansui, kuris turi įtakos ir makšties mikroflorai, atsikurti po gimdymo taip pat reikia laiko. Kai kurioms moterims makšties sausumas išlieka ne tik pirmaisiais mėnesiais po gimdymo, bet ir visą žindymo periodą, kol nėra mėnesinių. Kitos makšties sausumo priežastys Be organizmo pokyčių, susijusių su nėštumu bei gimdymu, makštis gali išsausėti ir dėl kitų priežasčių. Nėštumas ir gimdymas išsekina imuninę sistemą, todėl po gimdymo organizmas tampa jautresnis ir greičiau atsiranda alerginės reakcijos. Viena jų – alergija prezervatyvams. Ši alergija po gimdymo dažna, nes tuo metu makštis būna itin jautri. Ką tik pagimdžiusiai moteriai svarbu pasirinkti tinkamas higienos priemones, gali pakenkti ir nepakankama, ir pernelyg uoli intymių vietų higiena. Patariama vengti tamponų, kurie sugeria makšties sekretą ir dar labiau ją išsausina. Neseniai pagimdžiusi moteris nei psichologiškai, nei fiziškai nėra pasirengusi naujam nėštumui, todėl renkasi nuo jo apsaugančias kontracepcijos priemones. Jas turi patarti gydytojas. Makštį išsausina netinkamai pasirinktos geriamosios kontracepcijos tabletės, kurios dar labiau sumažina estrogenų kiekį bei sutrikdo bakterijų pusiausvyrą. Kita priežastis – trumpa lytinio akto preliudija, ypač, kai moteris dar nesusijaudinusi. Jeigu partneris pernelyg skuba, makštis nespėja sudrėkti. Po gimdymo dažnai moteriai pasiruošti lytiniam aktui reikia daugiau laiko – makšties gleivinė lėtai drėksta ir lengvai traumuojama. Kodėl neverta laukti, kol problema išnyks savaime? Nors ir makšties sausumas po gimdymo nėra liga, gydytojai pataria imtis priemonių, ir ne tik todėl, kad nukenčia lytinis gyvenimas. Dėl šio nemalonaus požymio susidaro palankios sąlygos mikrobams ir grybeliams daugintis. Taip yra todėl, kad išsausėjus makščiai sutrinka jos gleivinės mikroflora, t. y. sumažėja gerųjų bakterijų, kurios yra apsauginis barjeras nuo infekcijų. Be to, sausoje makštyje greitai atsiranda įtrūkių bei žaizdelių, kurios dar labiau sustiprina deginimą, perštėjimą ir kitus nemalonumus. Todėl prie nemalonių pojūčių gali prisijungti ligos, pavyzdžiui, bakterinė vaginozė, makšties uždegimas. Be to, sausos makšties gleivinė plonėja ir praranda elastingumą. Išsausėjusią makštį būtina drėkinti Pirmiausia reikia išsiaiškinti visas makšties sausumo priežastis. Kartais užtenka pakeisti intymios higienos priemones, atsisakyti sintetinių apatinių, atsikratyti stresų. O tuo metu, kai makštis išsausėjusi, ją būtina drėkinti. Pasirinkus tinkamas drėkinamąsias priemones galima išvengti nemalonių pojūčių, kurias lemia ypatingas periodas po gimdymo. Jeigu makšties sausumas nėra ligos pasekmė, situaciją pagerins paprastos priemonės. Tinkama intymi higiena, naudojant specialiai tam skirtas priemones. Racionali mityba. Pakankamas skysčių kiekis palaikys tinkamą vandens bei druskų apykaitą ir padės išvengti audinių skysčių netekimo. Hormonų pusiausvyrą ir apykaitą audiniuose teigiamai veikia augaliniai riebalai, esantys maisto produktuose ( riešutuose, alyvuogių aliejuje). Psichologinis komfortas. Streso metu organizme susidaro daug cheminių junginių, konkuruojančių su estrogenais. Jie gali išprovokuoti ne tik diskomfortą makštyje, bet ir hormoninius pokyčius. Nemalonių pojūčių lytinio akto metu galima išvengti naudojant drėkinamąjį gelį, bet jis padės tik tuo momentu. Makšties gleivinei sudrėkinti, natūraliai mikroflorai bei normaliam rūgštingumui atkurti į pagalbą galima pasitelkti specialias žvakutes, pavyzdžiui, ovules su  hialurono rūgštimi. Hialurono rūgštis natūrali organizmo medžiaga, esanti daugelyje audinių ir turinti savybę prijungti vandenį. Todėl ji svarbi drėgmei ir elastingumui palaikyti. Priemonės su hialurono rūgštimi – natūralus ir saugus būdas, padedantis atkurti drėgmę makštyje.   Jeigu makšties sausumas užsitęsia, derėtų kreiptis į gydytoją. Nepamirškite, kad po gimdymo atsiradęs makšties sausumas kartu su deginimu bei niežuliu gali būti uždegimo požymis.   Parengė Undinė Gilė _ „Mama ir vaikas“ 2017 m. vasaros...

Makšties epitelio viršutinis sluoksnis nuolat atsinaujina – senos ląstelės pasišalina ir jas keičia naujos. Šis apsivalymo procesas leidžia atlikti apsauginę funkciją. Visiems makšties epitelyje vykstantiems procesams didelės įtakos turi hormonas estrogenas. Būtent nuo šio hormono priklauso makšties gleivinės būklė. Esant hormoniniams sutrikimams, kai sumažėja estrogeno kiekis, mažiau gaminasi ir makšties sekreto. Mažiau tuomet ir išskyrų iš gimdos kaklelio, nuo kurių taip pat priklauso makšties...

Pagrindinė makšties sausumo po gimdymo priežastis – hormoniniai pokyčiai. Pagimdžius, iš karto labai sumažėja estrogeno. Estrogenų sumažėjimas po gimdymo – natūralus reiškinys, kuriam įtakos turi dar ir žindymas bei pieno gamyba. Dėl hormonų stokos makštis sausėja jau nėštumo metu, bet tai vyksta pamažu, todėl daugumai moterų nerimą tai ima kelti tik po gimdymo. Pogimdyvinis laikotarpis – natūralus fiziologinis procesas, organizmo atsikūrimo mechanizmas po nėštumo. Pamažu į pradinę padėtį sugrįžta dubens raumenys, lytiniai organai tampa ankstesnių parametrų. Palengva, susitraukiant raumenims, savo ankstesnes savybes atgauna ir makštis. Hormonų balansui, kuris turi įtakos ir makšties mikroflorai, atsikurti po gimdymo taip pat reikia laiko. Kai kurioms moterims makšties sausumas išlieka ne tik pirmaisiais mėnesiais po gimdymo, bet ir visą žindymo periodą, kol nėra...

Be organizmo pokyčių, susijusių su nėštumu bei gimdymu, makštis gali išsausėti ir dėl kitų priežasčių: Nėštumas ir gimdymas išsekina imuninę sistemą, todėl po gimdymo organizmas tampa jautresnis ir greičiau atsiranda alerginės reakcijos. Viena jų – alergija prezervatyvams. Ši alergija po gimdymo dažna, nes tuo metu makštis būna itin jautri. Ką tik pagimdžiusiai moteriai svarbu pasirinkti tinkamas higienos priemones, gali pakenkti ir nepakankama, ir pernelyg uoli intymių vietų higiena. Patariama vengti tamponų, kurie sugeria makšties sekretą ir dar labiau ją išsausina. Makštį gali išsausinti netinkamai pasirinktos geriamosios kontracepcijos tabletės, kurios dar labiau sumažina estrogenų kiekį bei sutrikdo bakterijų pusiausvyrą. Trumpa lytinio akto preliudija, ypač, kai moteris dar nesusijaudinusi. Jeigu partneris pernelyg skuba, makštis nespėja sudrėkti. Po gimdymo dažnai moteriai pasiruošti lytiniam aktui reikia daugiau laiko – makšties gleivinė lėtai drėksta ir lengvai...

Moterys varginančius intymios srities negalavimus dažniausiai aptaria tik su jas gydančiu gydytoju, todėl atrodo, jog ši problema neegzistuoja. Visgi didelė dalis moterų, ypač vaisingo amžiaus, yra patyrusios nemalonių intymios srities negalavimų simptomų. Tam tikra dalis moterų taip „susigyvena“ su pasitaikančiais nemaloniais pojūčiais, kad neįvardija jų kaip diskomforto. Deja, tai jų neapsaugo nuo galimų makšties mikrofloros disbalanso pasekmių, bet apie viską iš eilės. Makšties mikroflora ir intymi moters sveikata Sveikos moters makštyje nuolat gyvena keliolika rūšių skirtingų mikroorganizmų rūšių, kurie tarpusavyje sąveikaudami sukuria natūralią makšties mikroflorą. Didžiausią natūralios makšties mikrofloros dalį sudaro laktobakterijos (Lactobacillus spp.) – jos perdirba makšties epitelio ląstelėse esantį glikogeną bei išskiria pieno rūgštį ir vandenilio peroksidą. Pieno rūgštis padeda palaikyti rūgštinę makšties terpę, kuri neleidžia įsivyrauti sąlyginai patogeninėms aerobinėms, anaerobinėms bakterijoms ir grybeliams, o vandenilio peroksidas slopina šių mikroorganizmų, natūraliai funkcionuojančių makšties ekosistemoje, augimą ir dauginimąsi. Tokiu būdu palaikoma natūrali makšties mikrofloros pusiausvyra ir intymi moters sveikata. Tačiau vos tik sumažėja laktobakterijų aktyvumas, įsivyrauja natūraliai moters makštyje gyvenančios sąlyginai patogeninės bakterijos ir grybeliai, sukeliantys negalavimus, kuriuos galima prilyginti infekcijai. Tačiau tai nėra tokia infekcija, su kuriomis susiduriame, kai ligos sukėlėjas į organizmą patenka iš išorės - šiuo atveju moters sveikatą sutrikdo endogeniniai mikroorganizmai, todėl apie ją galima kalbėti ir kaip apie natūralios makšties ekosistemos sutrikimą. Apie tai, jog sutriko natūrali moters makšties mikrofloros pusiausvyra galima lengvai suprasti iš pasikeitusių makšties išskyrų kiekio, konsistencijos, spalvos ir specifinio kvapo, kuris atsiranda dėl patogeninių mikroorganizmų išskiriamų lakiųjų amino junginių. Taip pat gali  pasireikšti varginantis niežulys, nemalonus perštėjimas intymioje srityje. Tačiau minėti diskomfortą keliantys simptomai – tik dalis bendros problemos. Mat natūralios makšties ekosistemos pokyčiai gali būti susiję su dažnai pasikartojančiomis šlapimo takų infekcijomis, cervicitu, endometritu, mažojo dubens organų uždegimu, gimdos kalelio pažeidimu ir pan. Makšties gleivinėje įsivyravę patogeniniai mikroorganizmai didina pooperacinių infekcijų riziką, gali paskatinti ankstyvąjį persileidimą,  didina priešlaikinio vandenų nutekėjimo ir gimdymo pavojų bei sukelia kitas grėsmes moters sveikatai. Kodėl sutrinka natūralioji makšties ekosistema Kadangi natūrali moters makšties mikroflora yra neatsiejama viso organizmo dalis, tai ir jos pusiausvyra priklauso nuo bendros moters organizmo būklės. Pagrindiniai veiksniai, siejami su sąlyginai patogeninių mikroorganizmų įsigalėjimu – sutrikusi moteriškųjų hormonų pusiausvyra, kontraceptinių preparatų, antimikrobinių vaistų vartojimas, rūkymas, dietos ir pan. Makšties ekosistemą gali sutrikdyti ir nauji lytiniai partneriai, mechaninės kontraceptinės priemonės, netinkamos intymios higienos priemonės, tamponai, įklotai ir net sintetiniai apatiniai drabužiai. Tačiau nė vieno ir anksčiau išvardintų veiksnių negalima išskirti kaip paties reikšmingiausio. Jau minėjome, kad dėl natūraliosios makšties mikrofloros sutrikimo dažniausiai kenčia vaisingo amžiaus moterys, tačiau nuo jo neapsaugotos visų amžiaus grupių moterys: tiek jaunos, lytinio partnerio neturinčios merginos, tiek brandaus amžiaus, menopauzės sulaukusios...

Galbūt sunku patikėti, tačiau, remiantis įvairių apklausų duomenimis, beveik kas antra moteris kenčia dėl makšties sausumo. Įprasta manyti, jog makšties sausumas, kaip ir kiti būdingi simptomai, susiję su natūraliu organizmo senėjimu ir estrogenų kiekio sumažėjimu moters organizme. Visgi problemų dėl pasikartojančio makšties sausumo turi ne tik vyresnio amžiaus moterys. Negalima paneigti, kad  makšties sausumas atsiranda dėl pasikeitusios moteriškųjų lytinių hormonų pusiausvyros, todėl ir manoma, jog šis „nemalonumas“ pasireiškia moterims prieš menopauzę. Tačiau moters organizmas daug sudėtingesnis - moteriškų hormonų pusiausvyra organizme keičiasi  ne tik menopauzės, bet ir nėštumo metu bei po gimdymo, žindymo laikotarpiu, įprastą hormonų pusiausvyrą neretai sutrikdo mūsų laikų palydovas - stresas ir pan. Minima nemažai kitų makšties išsausėjimą lemiančių veiksnių: endometriozė, piktybiniai ir gerybiniai augliai, dermatologinės ligos, chirurginis kiaušidžių pašalinimas, chemoterapija, makšties ar šlapimo takų infekcija, nusilpęs imunitetas, vartojami antihistaminiai, kraujospūdį mažinantys vaistai, antidepresantai ir net toks žalingas įprotis kaip rūkymas. Makšties sausumą gali įtakoti iš pirmo žvilgsnio tarsi nieko bendra su tuo neturintys veiksniai, pavyzdžiui, intymios higienos prausikliai, parfumuotos skalbimo, asmens ir intymios higienos priemonės. Makšties sausumas – ne taip viskas paprasta Sutrikus natūraliam makšties drėkinimui, moteris jaučia makšties sausumą, dirglumą ir diskomfortą. Dėl lytinių santykių metu patiriamų pojūčių jos lytinis gyvenimas tampa nevisavertis, kartais net visiškai nutrūksta. Sausesnė makšties ir vulvos gleivinė  lengviau pažeidžiama – kartais vargina net trintis į apatinius drabužius. Tačiau tai tik ,,viena medalio pusė“. Daug reikšmingiau, kad  dėl makšties gleivinės išsausėjimo ir jos gleivinės pokyčių labai sumažėja gerųjų bakterijų kiekis bei jų aktyvumas, pasikeičia natūraliosios makšties mikrofloros sudėtis, galiausia sutrinka makšties ekosistemos pusiausvyra. Dėl šios priežasties ima varginti pasikartojančios intymios srities infekcijos Taigi akivaizdu, jog viena reikšmingiausių nekontroliuojamo makšties išsausėjimo pasekmių – sutrikusi lytinė moters sveikata. Kaip įveikti makšties sausumą Kaip ir minėjome, kad kartais makšties sausumo priežastys gali būti pačios paprasčiausios, tad jas pašalinti nėra labai sudėtinga, tai yra užtenka atsisakyti bet kokių dirginančių priemonių naudojimo, pavyzdžiui, intymiai sričiai nepritaikytų prausiklių, higieninių servetėlių, dezodorantų, sintetinių audinių apatinių ir...

Įprasta manyti, kad makšties sausumas yra susijęs su natūraliu organizmo senėjimu ir estrogenų kiekio sumažėjimu moters organizme. Tačiau problemų dėl makšties sausumo turi ne tik vyresnio amžiaus moterys, bet ir jaunos moterys. Makšties sausumas dažniausiai atsiranda dėl pasikeitusios moteriškųjų lytinių hormonų pusiausvyros, o ši pusiausvyra organizme gali pasikeisti nėštumo metu, po gimdymo, žindymo laikotarpiu. Įprastą hormonų pusiausvyrą neretai sutrikdo ir mūsų laikų palydovas - stresas. Taip pat makšties išsausėjimą lemia ir kiti veiksniai: endometriozė, piktybiniai ir gerybiniai augliai, dermatologinės ligos, chirurginis kiaušidžių pašalinimas, chemoterapija, makšties ar šlapimo takų infekcija, nusilpęs imunitetas, vartojami antihistaminiai, kraujospūdį mažinantys vaistai, antidepresantai ir net rūkymas. Makšties sausumą gali įtakoti iš pirmo žvilgsnio tarsi nieko bendra su tuo neturintys veiksniai, pavyzdžiui, intymios higienos prausikliai, parfumuotos skalbimo, asmens ir intymios higienos...

Sveikos moters makštyje nuolat gyvena keliolika rūšių skirtingų mikroorganizmų rūšių, kurie tarpusavyje sąveikaudami sukuria natūralią makšties mikroflorą. Didžiausią natūralios makšties mikrofloros dalį sudaro laktobakterijos (Lactobacillus spp.) – jos perdirba makšties epitelio ląstelėse esantį glikogeną bei išskiria pieno rūgštį ir vandenilio peroksidą. Pieno rūgštis padeda palaikyti rūgštinę makšties terpę, kuri neleidžia įsivyrauti sąlyginai patogeninėms aerobinėms, anaerobinėms bakterijoms ir grybeliams, o vandenilio peroksidas slopina šių mikroorganizmų, natūraliai funkcionuojančių makšties ekosistemoje, augimą ir dauginimąsi. Tokiu būdu palaikoma natūrali makšties mikrofloros pusiausvyra (bakterinė pusiausvyra) ir intymi moters sveikata. Tačiau vos tik sumažėja laktobakterijų aktyvumas, pakinta makšties rūgštinė terpė, įsivyrauja natūraliai moters makštyje gyvenančios sąlyginai patogeninės bakterijos ir grybeliai, sukeliantys negalavimus, kuriuos galima prilyginti infekcijai. Tai nėra tokia infekcija, su kuriomis susiduriame, kai ligos sukėlėjas į organizmą patenka iš išorės, todėl apie ją galima kalbėti ir kaip apie natūralios makšties ekosistemos...

Turite klausimų?