Besilaukiančios moterys į įsimintinų žodžių sąrašą šalia folio rūgšties ir omegų turėtų įtraukti naują žodį – cholinas. Apie choliną verta pagalvoti renkantis nėštukių papildus ir sudarant meniu.

Visko reikia daugiau

Apie tai, kodėl neštumo metu prireikia vieno ar kito elemento kalbama ne veltui – dėl pakitusios hormonų pusiausvyros ir natūralios priežasties – reiklaus vaisiaus, kuriam reikia VISKO čia ir dabar – padidėja vitaminų, kai kurių mikroelementų ir biologiškai aktyvių medžiagų poreikis, moters organizmas tampa jautresnis žalingiems, toksiniams aplinkos veiksniams. Todėl netgi pačiai stropiausiai nėštukei gali pritrūkti būtinų medžiagų.

Valgome daugiau, gauname mažiau

Kodėl šiuolaikinei nėštukei tiek visko rekomenduojama suvartoti? Juk mūsų mamos nevartojo jokių maisto papildų ir gimdė sveikus vaikus? Šis argumentai nesunkiai atremiami.

1. Maistas, kurį valgome, metai iš metų silpsta. Moteris, kuri laukėsi prieš 20 metų ir per dieną suvalgydavo 1 pomidorą, gaudavo tiek medžiagų, kiek dabartinė nėštukė sunkiai surinks ir iš 3 pomidorų. Nors šie bus dideli, gražūs ir sveiki. Veikiami selekcijos ir moderniųjų agrotechnologijų, daugelis kultūrų tapo derlingesnės, bet prarado dalį vertingų mitybinių savybių. Pavyzdžiui, per pusę amžiaus vitamino C grūdinėse kultūrose sumažėjo 15 proc., vitamino B – 38 proc., baltymų – 6 proc., geležies – 15 proc., kalcio – 16 proc., fosforo – 9 procentais.
2. Maistas silpnėja, o naudingų medžiagų poreikis didėja, nes didėja aplinkos užterštumas, mažėja fizinis aktyvumas, daugiau būname uždarose patalpose, stokojame saulės. O kur dar pastarųjų metų stresas, kai vienu metu užklupo kovidas, krizė, karas.

Kodėl toks svarbus didysis cholinas

Rasite daug informacijos apie vitamino D3, geležies, omegų ir folio rūgšties poreikį nėštumo metu. Mažiau kalbama apie choliną, kuris irgi būtinas laukiantis. Tyrimai parodė, kad vitamino D3 trūksta 67 proc., o cholino – net 90 proc. lietuvių!

Tad kas yra cholinas? Mediciniškai – tai nervų ląstelių, smegenų dangalų sudedamoji dalis, aktyviai dalyvaujanti neuronų mielinizacijoje ir veikianti vaisiaus centrinės bei periferinės nervų sistemos raidą.

Tai įvairiuose maisto produktuose esantis organinis junginys, turintis vitaminams būdingų savybių ir biochemiškai susijęs su B grupės vitaminais, todėl kartais vadinamas vitaminu B4, nors tai nėra tikrasis vitaminas.

Sunku būtų išvardinti, kiek daug gero nuveikia cholinas mūsų organizme. Jis  įeina į ląstelių membranos sudėtį, palaiko jų vientisumą, stabilumą; dalyvauja ląstelės DNR sintezės procesuose; dalyvauja kepenų metabolizmo reakcijose; padeda palaikyti fiziologinę širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą; būtinas galvos, nugaros smegenų ir visos nervų sistemos brandai ir veiklai; nėštumo metu padeda užtikrinti normalų vaisiaus vystymąsi.

Išgarsėjo tik dabar, nes

Natūralus klausimas – kodėl cholino niekas nesiūlė prieš 10–20 metų? Kadangi pasaulyje nuolatos atliekami moksliniai tyrimai ir stebėjimai, atsirado cholinui labai palankių išvadų. Amerikos medicinos asociacija jau nuo 2017 m. rekomenduoja choliną vartoti planuojant nėštumą, nėštumo metu ir žindant kūdikį, o nuo 2018 m. Amerikos pediatrų draugija choliną kaip elementą, formuojantį smegenų struktūrą, rekomenduoja vaikams.

2020 m. atlikta 54 tyrimų apžvalga rodo, kad cholino pridėjimas į vaiko racioną per pirmąsias 1000 gyvenimo dienų gali paskatinti smegenų vystymąsi, apsaugoti nuo nervų ląstelių pažeidimo ir pagerinti pažinimo funkciją.

Cholinas svarbus mažinant streso hormono kortizolio gamybą. Kai jo trūksta, nėštukė skundžiasi nuovargiu, nemiga, suprastėjusia atmintimi, raumenų trūkčiojimu, o gydytojai nežino, ką patarti. Tai gali būti cholino trūkumo požymiai.

Cholinas ir autizmas

Pastaruoju metu viena iš jautriausių tyrinėjimo sričių – autizmo atsiradimo mechanizmai. Tyrimai parodė, kad cholino trūkumas nėštumo metu gali būti sietinas su autizmo spektro sutrikimais kūdikiui per įvairius veikimo mechanizmus.

Cholinas dar vadinamas smegenų maistu. Jeigu mamai besilaukiant trūksta cholino, jo nepakaks ir vaisiui. Jo smegenys negaus pakankamai maisto, o tai vėliau gali neigiamai atsiliepti ilgalaikei atminčiai ir dėmesio koncentracijai. Gali atsirasti medžiagų apykaitos sutrikimų, pastebėtų autizmu sergantiems vaikams (štai kodėl atsiranda vis daugiau mokslinių darbų, tiriančių cholino trūkumo ryšį su autizmu).

Kur jo gauti

Organizmas gamina šiek tiek cholino, tačiau didžioji dalis gaunama iš maisto. Cholino yra daugelyje maisto produktų: mėsoje, paukštienoje, žuvies ir pieno produktuose, bulvėse, žiediniuose ir briuseliniuose kopūstuose, brokoliuose, pupelėse, riešutuose, viso grūdo duonos produktuose. Sveika suaugusi moteris per dieną turėtų gauti apie 400 mg cholino, o nėščioji ir žindyvė – atitinkamai 480 ir 520 mg. Cholino trūkumą geriausiai galima kompensuoti specialiais maisto papildais.