[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text]Besilaukiančios moterys į įsimintinų žodžių sąrašą šalia folio rūgšties ir omegų turėtų įtraukti naują žodį – cholinas. Apie choliną verta pagalvoti renkantis nėštukių papildus ir sudarant meniu. Visko reikia daugiau Apie tai, kodėl neštumo metu prireikia vieno ar kito elemento kalbama ne veltui – dėl pakitusios hormonų pusiausvyros ir natūralios priežasties – reiklaus vaisiaus, kuriam reikia VISKO čia ir dabar – padidėja vitaminų, kai kurių mikroelementų ir biologiškai aktyvių medžiagų poreikis, moters organizmas tampa jautresnis žalingiems, toksiniams aplinkos veiksniams. Todėl netgi pačiai stropiausiai nėštukei gali pritrūkti būtinų medžiagų. Valgome daugiau, gauname mažiau Kodėl šiuolaikinei nėštukei tiek visko rekomenduojama suvartoti? Juk mūsų mamos nevartojo jokių maisto papildų ir gimdė sveikus vaikus? Šis argumentai nesunkiai atremiami. Maistas, kurį valgome, metai iš metų silpsta. Moteris, kuri laukėsi prieš 20 metų ir per dieną suvalgydavo 1 pomidorą, gaudavo tiek medžiagų, kiek dabartinė nėštukė sunkiai surinks ir iš 3 pomidorų. Nors šie bus dideli, gražūs ir sveiki. Veikiami selekcijos ir moderniųjų agrotechnologijų, daugelis kultūrų tapo derlingesnės, bet prarado dalį vertingų mitybinių savybių. Pavyzdžiui, per pusę amžiaus vitamino C grūdinėse kultūrose sumažėjo 15 proc., vitamino B – 38 proc., baltymų – 6 proc., geležies – 15 proc., kalcio – 16 proc., fosforo – 9 procentais. Maistas silpnėja, o naudingų medžiagų poreikis didėja, nes didėja aplinkos užterštumas, mažėja fizinis aktyvumas, daugiau būname uždarose patalpose, stokojame saulės. O kur dar pastarųjų metų stresas, kai vienu metu užklupo kovidas, krizė, karas.   Kodėl toks svarbus didysis cholinas Rasite daug informacijos apie vitamino D3, geležies, omegų ir folio rūgšties poreikį nėštumo metu. Mažiau kalbama apie choliną, kuris irgi būtinas laukiantis. Tyrimai parodė, kad vitamino D3 trūksta 67 proc., o cholino – net 90 proc. lietuvių! Tad kas yra cholinas? Mediciniškai – tai nervų ląstelių, smegenų dangalų sudedamoji dalis, aktyviai dalyvaujanti neuronų mielinizacijoje ir veikianti vaisiaus centrinės bei periferinės nervų sistemos raidą. Tai įvairiuose maisto produktuose esantis organinis junginys, turintis vitaminams būdingų savybių ir biochemiškai susijęs su B grupės vitaminais, todėl kartais vadinamas vitaminu B4, nors tai nėra tikrasis vitaminas. Sunku būtų išvardinti, kiek daug gero nuveikia cholinas mūsų organizme. Jis  įeina į ląstelių membranos sudėtį, palaiko jų vientisumą, stabilumą; dalyvauja ląstelės DNR sintezės procesuose; dalyvauja kepenų metabolizmo reakcijose; padeda palaikyti fiziologinę širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą; būtinas galvos, nugaros smegenų ir visos nervų sistemos brandai ir veiklai; nėštumo metu padeda užtikrinti normalų vaisiaus vystymąsi. Išgarsėjo tik dabar, nes Natūralus klausimas – kodėl cholino niekas nesiūlė prieš 10–20 metų? Kadangi pasaulyje nuolatos atliekami moksliniai tyrimai ir stebėjimai, atsirado cholinui labai palankių išvadų. Amerikos medicinos asociacija jau nuo 2017 m. rekomenduoja choliną vartoti planuojant nėštumą, nėštumo metu ir žindant kūdikį, o nuo 2018 m. Amerikos pediatrų draugija choliną kaip elementą, formuojantį smegenų struktūrą, rekomenduoja vaikams. 2020 m. atlikta 54 tyrimų apžvalga rodo, kad cholino pridėjimas į vaiko racioną per pirmąsias 1000 gyvenimo dienų gali paskatinti smegenų vystymąsi, apsaugoti nuo nervų ląstelių pažeidimo ir pagerinti pažinimo funkciją. Cholinas svarbus mažinant streso hormono kortizolio gamybą. Kai jo trūksta, nėštukė skundžiasi nuovargiu, nemiga, suprastėjusia atmintimi, raumenų trūkčiojimu, o gydytojai nežino, ką patarti. Tai gali būti cholino trūkumo požymiai. Cholinas ir autizmas Pastaruoju metu viena iš jautriausių tyrinėjimo sričių – autizmo atsiradimo mechanizmai. Tyrimai parodė, kad cholino trūkumas nėštumo metu gali būti sietinas su autizmo spektro sutrikimais kūdikiui per įvairius veikimo mechanizmus. Cholinas dar vadinamas smegenų maistu. Jeigu mamai besilaukiant trūksta cholino, jo nepakaks ir vaisiui. Jo smegenys negaus pakankamai maisto, o tai vėliau gali neigiamai atsiliepti ilgalaikei atminčiai ir dėmesio koncentracijai. Gali atsirasti medžiagų apykaitos sutrikimų, pastebėtų autizmu sergantiems vaikams (štai kodėl atsiranda vis daugiau mokslinių darbų, tiriančių cholino trūkumo ryšį su autizmu). Kur jo gauti Organizmas gamina šiek tiek cholino, tačiau didžioji dalis gaunama iš maisto. Cholino yra daugelyje maisto produktų: mėsoje, paukštienoje, žuvies ir pieno produktuose, bulvėse, žiediniuose ir briuseliniuose kopūstuose, brokoliuose, pupelėse, riešutuose, viso grūdo duonos produktuose. Sveika suaugusi moteris per dieną turėtų gauti apie 400 mg cholino, o nėščioji ir žindyvė – atitinkamai 480 ir 520 mg. Cholino trūkumą geriausiai galima kompensuoti specialiais maisto papildais.   [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1744" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Praėjo laikai, kai mamos, norėdamos išmokyti dukras rūpintis savo intymia higiena, pakišdavo brošiūrą. Šiandien apie tokius dalykus kalbame atvirai ir drąsiai. Gydytojos paklausėme – kokius niuansus turi žinoti pati mama. Konsultuoja Vilniaus universiteto profesorė, gydytoja akušerė-ginekologė, mergaičių ir paauglių ginekologė Žana Bumbulienė, Europos vaikų ir paauglių ginekologijos asociacijos (EURAPAG) prezidentė elektė. Gydytoja, kaip reaguoti ant mergaitės kelnaičių pamačius išskyrų? Šiek tiek baltų tirštų išskyrų aplink klitorių, tarp didžiųjų ir mažųjų lytinių lūpų turi būti. Tai gerosios išskyros, kurios nerodo jokios ligos. Tačiau gali atsirasti ir blogųjų išskyrų. Jos gelsvos ar žalsvos, gausios, greitai sutepa kelnaites. Tokios išskyros kartu su išsakomais nusiskundimais rodo uždegimą – vulvitą. Mergaitei niežti, peršti, gali skaudėti šlapinantis, lytiniai organai paburksta. Mergaitėms vulvitą dažniausiai sukelia žarnyno bakterijos, kurios patenka ant lyties organų. Nedidelis kiekis žarnyno bakterijų ant lyties organų būna nuolatos, tai nepavojinga. Vis dėlto tas nedidelis kiekis kartais gali sukelti makšties infekciją. Taip atsitinka dėl kelių priežasčių: Makšties infekcija gali prasidėti po ligos, kai mergaitės organizmas yra nusilpęs. Dėl nepakankamos ar perdėtos higienos. Po aktyvaus atostogavimo prie ežerų, jūros, nes vanduo ir smėlis sudirgina lytinius organus, todėl mergaitei neleiskite nuogu užpakaliuku sėdėti ant smėlio. Retais atvejais išskyrų pagausėja po gydymo antibiotikais. Kokią priežiūrą rekomenduojate, jeigu mergaitės lytiniai organai paraudo, oda iššuto? Jei dukrytės lytiniai organai iššuto, paraudo, nedarykite tragedijos – tai visiškai normalu. Iššusti gali po karštos dienos, pasivažinėjimo dviratuku, supimosi sūpuoklėse, dėl ankštų ar sintetinių kelnaičių, aptemptų kelnių. Leiskite iššutusiems lytiniams organams „pakvėpuoti“, tegul mergaitė kurį laiką namuose pabūna be kelnaičių, be jų ir miega. Kartais iššutimus nuramina švelni plaukų džiovintuvo oro srovė (tik nenustatykite karštos). Vakare leiskite dukrai pasėdėti ramunėlių, lakišiaus ar medetkų vonelėje (į dubenį įpilkite vaistažolių nuoviro, vandens, o mergaitė tegul 10 minučių pasėdi išskėtusi kojytes). Apiplautus ir nusausintus lytinius organus tinka patepti aliejiniais tepalais ar kremu. Paprastai per kelias dienas iššutimai praeina. Pas ginekologą reikėtų ateiti tada, kai iššutimai dažnai kartojasi ar nepraeina sugriežtinus higieną, papildomai atsirado išskyrų ar bėrimas. Kartais lytiniai organai būna paraudę ir jautrūs dėl spalinukių (ypač, kai yra paraudę ir apie išeinamąją angą). Tuomet reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad skirtų reikiamą gydymą. Išgydžius spalinukes, praeina ir lytinių organų uždegimas. Alergiškų mergaičių lytiniai organai yra jautresni. Jei mergaitę alergizuoja koks produktas, jo suvalgius, gali parausti ne tik jos veidukas, bet ir lytiniai organai. Dėl alergijos lytinių organų oda dar labiau sausėja, tampa jautresnė, gali niežėti. Alergiškų mergaičių kelnaites skalbkite švelniais skalbikliais, nepirkite sintetinių kelnaičių. Tokiai mergaitei netinka šiurkštus tualetinis popierius, jį reikėtų pakeisti higieninėmis servetėlėmis. Ar dukrą iki lytinės brandos nors kartą reikėtų atvesti pas mergaičių ginekologą? Mergaitė pas ginekologą patenka dviem keliais: arba mama pati atveda dėl išskyrų, skausmo, arba siunčia šeimos gydytojai dėl pasikartojančio vulvito, šlapimo nelaikymo ar blogo šlapimo tyrimo. Jei šlapime randama bakterijų ar leukocitų, mergaitę turi apžiūrėti ginekologas. Kartais ginekologui reikia tik pažiūrėti ir tampa aišku, kad ginekologinio uždegimo nėra. Tepinėlį ginekologas gali paimti vatos gabalėliu nuo išorinių lytinių organų. Todėl vedant pas ginekologą nereikia mergaitės apiplauti. Kokie būtini higienos ritualai, ko mama turi išmokyti dukrą? Mergaičių ir moterų higiena labai skiriasi. Mergaitės lytiniai organai yra sausi, todėl jiems nereikia daug muilo. Geriau plauti intymiosios higienos priemonėmis, nes jos švelnesnės už muilą. Iki brendimo, kol mergaitės lytiniai organai sausi, juos kartkartėmis verta patepti minkštinamaisiais aliejukais, kūdikiams skirtais kremais. Išmokykite mergaitę kiekvieną vakarą apsiplauti lytinius organus nuo priekio atgal. Žinoma, apsiplauti nuo užpakaliuko į priekį patogiau, bet nuolat kartokite, kad tai nesveika, nes plaunant nuo užpakaliuko, bakterijos įnešamos į lytinius organus. Galima išmokyti apsiplauti atskirai: pirma lytinius organus, po to – užpakaliuką. Gerai, kai mergaitė gali užpakaliuką nusiplauti po kiekvieno pasituštinimo. Išmokykite užpakaliuką šluostytis nuo priekio atgal (kaip ir apsiplauti), kad į lytinius organus nepatektų bakterijų. Rankas išmokykite plauti prieš ir po tualeto. Kasdien keiskite dukros apatines kelnaites. Nors vakarykštės kelnaitės atrodo visiškai švarios, kitą dieną reikia naujų. Pageidautina, kad kelnaitės būtų iš natūralios medžiagos. Skalbdama mergaitės kelnaites atidžiai apžiūrėkite, nes blogosios išskyros palieka dėmes, kvapą. Pastebėjusi blogųjų išskyrų, apžiūrėkite mergaitės lytinius organus. Kelias dienas bandykite uždegimą gydyti naminėmis priemonėmis (vonelėmis, švelniu aliejuku). Jei mergaitė skundžiasi niežuliu, galima patepti kremu, kuris sumažina niežėjimą, ramina, apsaugo nuo lytinių organų sausumo. Jei per savaitę uždegimas nepraeina, pasirodykite gydytojui. Neila Ramoškienė [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1417" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Sušilo oras, pakilo noras?! Visoms žinomame posakyje yra dalis tiesos - daugiau saulės, ilgesnės dienos ir šiluma padidina vyrų testosterono kiekį, o moterims - estrogeno! Tačiau kaip „tam” tinkamai pasiruošti?  Mes, moterys, ne visada sugebame tinkamai pasirūpinti savo intymia higiena. Ko pasekoje kenčiame nuo nemalonių pojūčių bei kvapų, atsiradusių intymioje srityje. Atminkime du dalykus: ➊ Moters intymi higiena labai svarbi dėl fiziologinių ypatumų. Todėl rūpinantis intymia higiena, privalome naudoti specialiai tam sukurtas priemones - prausiklius. Neturėtume persistengti, bandydamos savo intymią zoną paversti nuostabaus kvapo oaze. Praustis rekomenduojama porą kartų per dieną (menstruacijų metu dažniau). Pernelyg dažnai prausiant intymią zoną, ypač plaunant makšties vidų, galime išplauti makšties mikroflorą ir sukelti nepageidaujamas makšties infekcijas, kurias dažniausiai lydi nemalonus kvapas, perštėjimas, niežėjimas ar deginimo pojūtis. ➋ Kalbant apie intymios higienos priemones, svarbiausia rinktis natūralius, nedirginančius gleivinės produktus, kurių pH 4. Jeigu aktualu panaikinti nemalonų kvapą (dažniausiai šlapimo), ieškokime intymios higienos priemonių pasižyminčių šlapimo kvapą naikinančiu poveikiu. [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1487" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Moters intymios zonos rūgštingumą galime palyginti su raudonojo vyno (pH ~4) rūgštumu. Šis rodiklis nėra itin svarbus, kai renkamės mėgstamą vyną. Tačiau renkantis priemonę intymios srities švarai ir sveikatai, pH reikšmė tampa viena svarbiausių! Makštyje gyvenančios gerosios bakterijos gamina pieno rūgštį, kuri, savo ruožtu, mažina pH reikšmę ir palaiko normalų pH lygį. Kai šių bakterijų kiekis sumažėja, makšties pH lygis gali pakilti virš 4.5, o tai yra ideali terpė makšties infekcijoms ir bakterijoms vystytis. Todėl norėdamos išsirinkti tinkamą priemonę intymiai higienai: Atkreipkime dėmesį, kad priemonė būtų rūgštinio 3,8-4,5pH (kaip ir makšties terpė); Rinkimės priemonę, kuri savo sudėtyje turėtų kuo mažiau kvapiklių bei cheminių medžiagų; Rinkimės intymios higienos priemonę, kurios sudėtyje būtų pieno rūgšties, kuri padeda palaikyti intymios srities rūgštinę terpę, skirtingai nei įprasti muilai ar dušo želės, kurie dažniausiai yra šarminiai. Kuo daugiau priemonėje yra šarmo, tuo didesnė tikimybė pakenkti natūraliai makšties mikroflorai. Pasistenkime surasti tokį produktą, kuris būtų patikrintas dermatologų.  Įdomūs faktai! Normaliomis sąlygomis intymi zona yra silpnai rūgštinė, jos pH yra nuo 3,8 iki 4,5. Viskas, kas yra mažiau 7 – tai rūgštiniai dalykai, o kas daugiau 7 – tai šarminiai. Vien vandeniu neįmanoma nuplauti viso riebalinio sluoksnio, tam turime naudoti spec. priemones. [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1487" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Daugelis mūsų - moterų patiriame nemalonius pojūčius intymioje zonoje: nepageidaujamus „blogus“ kvapus, niežulį, dilgčiojimą, sausumą, o svarbiausia - gėdą apie tai kalbėti. Todėl jaučiamės tokios vienintelės ir vienišos. Realybė yra kiek kitokia, nes statistiškai 3 iš 4 moterų yra susidūrusios su šiais nemaloniais pojūčiais, kuriuos dažniausiai sukelia makšties sausumas arba infekcijos. Kaip atpažinti, kada mus vargina makšties sausumas, o kada - makšties infekcija  Klausimai: ➊ Ar yra pakankamai makšties išskyrų? ➋ Ar makšties išskyrų konsistencija ir/ar spalva pakitę? ➌ Ar makšties išskyros yra nemalonaus kvapo? Jei į šiuos klausimus atsakymai yra neigiami, tikėtina, kad turime makšties sausumo problemą. Jei atsakymai į šiuos klausimus yra teigiami – makšties infekciją. Rekomenduojame bet kuriuo atveju, kreiptis į savo ginekologą, kuris atlikęs mums reikalingus tyrimus, nustatytų negalavimo priežastį ir paskirtų gydymą. [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1580" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Ar žinojote, kad mūsų intymioje zonoje gyvena daugiausiai mikroorganizmų po žarnyno?! Dėl tokios mikroorganizmų gausos makšties gleivinė yra itin jautri! Vieni didžiausių priešų, galinčių išderinti mūsų makšties mikroflorą yra nusilpusi organizmo imuninė sistema, nuovargis, stresas, antibiotikų vartojimas. Tai yra itin aktualu šaltuoju metų sezonu, kai mums trūksta vitaminų, padidėja tikimybė susirgus peršalimo ligomis ar vartojant antibiotikus. Išsiderinus makšties mikroflorai yra didelė tikimybė vystytis makšties infekcijoms. Visoms makšties infekcijoms būdingi šie simptomai (ar vienas iš jų): skausmingi lytiniai santykiai, skausmas šlapinantis, skausmas pilvo apačioje, pakitusios išskyros, baltos išskyros, deginimo, niežėjimo, perštėjimo jausmas išorinių lytinių organų srityje, nemalonaus kvapo išskyros, makšties patinimas, makšties sausumas. Deja, net ir XXI - pažengusios medicinos ir naujų technologijų amžiuje, vis dar yra moterų, kurios pajutusios aukščiau įvardytus simptomus, bando juos gydyti liaudiškomis priemonėmis. [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1455" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Pirmosios menstruacijos - labai reikšmingas etapas mergaitės gyvenime, kuomet pradeda skleistis merginos moteriškumas ir ji tampa moterimi! Kartu su pirmosiomis mėnesinėmis mergaitei kyla daug klausimų bei emocijų. Todėl mes, mamos, turime pasirūpinti, kad mūsų mergaitė būtų pasiruošusi ir žinotų, ką daryti prasidėjus mėnesinėms, o svarbiausia, kad nesigėdytų apie tai kalbėtis su mumis! Iš anksto papasakokime savo mergaitėms, kad: Lytinio brendimo sparta gali skirtis nuo jos draugių. Taigi nėra nieko gėdingo, jei jūsų mergaitė bręsta anksčiau ar vėliau nei draugės. Išryškėjus krūtinei, reikėtų dėvėti švarią, neaptemptą liemenėlę, kuri padės geriau jaustis, nevaržys judesių, o krūtys atrodys gražesnės formos, jose geriau cirkuliuos kraujo apytaka. Mėnesinių laikotarpį galima žymėtis kalendoriuje. Tokiu būdu mergaitei bus paprasčiau planuotis savo veiklą ir ji nebus užklupta netikėtų mėnesinių. Sulyg mėnesinių pradžia atsiranda ir nauji intymios higienos ypatumai. “Tomis” dienomis lyties organai yra itin jautrūs infekcijoms, todėl apatinius reikėtų keisti kasdien, praustis po dušu naudojant tinkamus prausiklius (intymiai higienai naudoti specialų intymios higienos prausiklį).  Pasibaigus mėnesinėms reikėtų nenustoti rūpintis intymios zonos švara, nes šioje zonoje nuolatos kaupiasi šlapimo bei lytinių išskyrų likučiai, kurie susikaupę skleidžia nemalonų kvapą, sukelia niežulį ar net uždegimą. [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1487" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Šaltuoju metų sezonu, ilgėja ne tik vakarai, bet ir moterų dėvimi drabužiai. Žiemos metas tiesiog įpareigoja mus apsivilkti šiltus, visą kūną dengiančius drabužius. Tačiau ne visos yra linkusios paklusti žiemos sezono nustatytoms taisyklėms. Nepaklusniąsias dažniausiai ir užklumpa įkyri ir varginanti liga - šlapimo pūslės uždegimas!  Šis negalavimas dažniausiai mus užklumpa žiemą, kai nusilpus mūsų imunitetui ima daugintis infekciją sukeliančios bakterijos.  Infekcijos simptomai gali būti įvairūs: itin dažnas noras šlapintis, deginimo, perštėjimo jausmas, tamsus, nemalonaus kvapo šlapimas, kraujas šlapime, karščiavimas, skausmai pilvo apatinėje dalyje. Norėdamos apsisaugoti ir “nepasigauti” šios infekcijos: Gerkime daug skysčių. Taip neleisime bakterijoms kauptis šlapimo pūslėje; Niekada ilgam neatidėliokime šlapinimosi; Saugokimės peršalimo. Dėvėkime oro temperatūrą atitinkančius drabužius, nesėskime ant šalto paviršiaus; Kuo rečiau dėvėkime sintetinius drabužius (ypač apatinius) ir aptemptas kelnes ar džinsus; Stenkimės pasišlapinti po lytinio akto; Užtikrinkime tinkamą intymios zonos higiena! Prauskimės du kartus per dieną. Naudokime specialius intymios higienos prausiklius, kurių pH yra 3,8-4,5. [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1487" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Nustatyto laiko nėra, vienoms tenka pas ginekologą apsilankyti dar kūdikystėje, pavyzdžiui dėl vulvos ir makšties audinių uždegimo ar lytinių lūpų suaugimo, kitoms vėluojant brendimui, prasidėjus ar sutrikus mėnesinių ciklui. Jeigu mergaitei yra prasidėjusios mėnesinės, jos yra reguliarios, jokių kitų nusiskundimų mergaitė neturi, tuomet pirmasis vizitas pas ginekologą turėtų būti ne vėliau kaip sulaukus 16-os metų. Mergaites iki 16-os metų turi lydėti mama, tėtis arba globėjas. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kada sunerimti bei palydėti mergaitę pas ginekologą anksčiau? Mergaitė iki 13 m. turėtų pradėti vystytis, t. y. turėtų pradėti augti krūtys, atsirasti plaukų intymiose vietose. Jeigu 13–14 m. mergaitei nepradėjo didėti krūtys, neatsirado plaukų, reikėtų pasidomėti, kodėl. Tai gali būti vėlyvoji lytinė branda, tačiau tai pasakyti gali tik gydytojas. Iki 16 m. turėtų atsirasti mėnesinės. Jeigu jų nėra, būtina mergaitę parodyti ginekologui. Taip pat pasirodyti gydytojui mergaitė turėtų, jeigu mėnesinės buvo ir išnyko arba pradėjo retėti. Į gydytoją kreipkimės ir tada, jeigu mergaitei niežti lytinius organus, ji skundžiasi, kad skauda, jaučia nepatogumą. Taip pat jeigu skauda pilvą, pediatras neranda priežasties. Tada reikėtų padaryti echoskopiją. Visada prisiminkime, jog visos baimės kyla iš nežinojimo! Geriausias “priešnuodis” baimei - informacija ir švietimas! Todėl pasistenkime iš anksto paruošti savo dukreles pirmąjam apsilankymui pas ginekologą! [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1417" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Prisiminkime, kad net nejausdamos jokių negalavimų pas ginekologą turime apsilankyti bent kartą per metus! Kad vizitas pas ginekologą būtų produktyvus ir nekeltų streso, dalinamės patarimais: Nenaudokime papildomų priemonių prausiant intymią zoną. Prauskimės, kaip įprastai, naudojant tik specialius intymiai zonai skirtus prausiklius. Jei jų neturime, pakaks tiesioginės dušo vandens srovės. Jei prieš apžiūrą neturėsime galimybės apsiprausti, tą vietą švelniai brūkštelėkime vandeniu suvilgyta servetėle. Ginekologinės apžiūros metu šlapimo pūslė turėtų būti tuščia, todėl pasistenkime prieš apžiūrą apsilankyti tualete. 2-3 dienas prieš einant pas ginekologą, pasistenkime susilaikyti nuo lytinių santykių. Atsiminkime, kad planinei apžiūrai labiausiai tinkamas laikas yra pirmosios dienos po mėnesinių. Niekada nenutylėkime ar nemeluokime atsakydamos į ginekologo klausimus. Tikslūs ir išsamūs atsakymai padės mums pačioms! [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1455" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Su ginekologinėmis problemomis kiekviena mūsų susiduriame bent kartą gyvenime. Tikriausiai pripažinsime, jog simptomai yra vieni nemaloniausių, smarkiai trikdantys gyvenimo kokybę ir sukeliantys didžiulį stresą. Dažniausios ginekologinės problemos yra grybelinės arba bakterinės makšties infekcijos! Norėdamos apsaugoti save nuo makšties infekcijų problemos: Bent kartą per metus apsilankykime pas ginekologą; Į mitybos racioną įtraukime kuo daugiau gerųjų bakterijų turinčių produktų - jogurto, kefyro, raugintų kopūstų, raugintų agurkų ir pan.; Intymiai higienai ar depiliacijai naudokime tik tam pritaikytas priemones; Stiprinkime imunitetą maisto papildais praturtintais folio rūgštimi, geležimi, vitaminais B12, D ir C; Rinkimės intymios higienos priemones, kurių pH yra 3,8-4,5. [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1487" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Kiekviena mūsų išgyvename įvairių etapų, kurie į mūsų gyvenimą įneša pokyčių ir suteikia jam naujų spalvų. Vienas iš tokių etapų yra menopauzė. Jos metu mus vargina įvairūs simptomai, tokie kaip: staigios karščio bangos, nemiga, padidėjęs jautrumas, slenkantys plaukai, nereguliarios mėnesinės, intymios zonos išsausėjimas, niežėjimas, skausmingi lytiniai santykiai. Pasitikime šį etapą be nerimo ir streso, būkime pasiruošusios! Menopauzės metu atsiradusi estrogenų trūkumą kompensuokime vartodamos fitoestrogenų turinčius produktus: avižas, linų sėmenis, lęšius, obuolius, morkas. Sumažinkime karščio bangas, nemigos ir padidėjusio jautrumo problemas daugiau judėdamos! Pasistenkime užsiimti fiziškai aktyvia veikla bent pusvalandį per dieną. Neužmirškime lytinio gyvenimo! Nesigėdykime apie savo simptomus bei kūno pokyčius pasikalbėti su savo antrąja puse. Makšties sausumo, niežėjimo ar skausmo lytinių santykiu metu problemą galime išspręsti naudodamos specialius kremus, gelius ar makšties ovules. [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1580" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Teisinga intymi higiena svarbi ne tik norint kvepėti švara ir gaivumu, bet ir norint džiaugtis puikia fizine savijauta bei sveiku lytiniu gyvenimu. Intymios vietos reikalauja išskirtinės kasdienės priežiūros, nes šioje zonoje nuolat gaminasi išskyros, o ir pH kitoks nei viso kūno odos. Norėdamos tinkamai pasirūpinti savo intymia higiena, sumažinti makšties infekcijų riziką: Neplaukime intymios vietos kempine; Kasdien naudokime intymiai higienai skirtą prausiklį; Kasdienius įklotus naudokime tik kai yra būtinybė; Higieninius paketus bei tamponus keiskime kas 3-6 valandas arba dažniau, jei yra toks poreikis; Nakčiai geriau rinkimės higieninius paketus; Nepiktnaudžiaukime saldumynais, aštriais produktais, alkoholiu; Venkime sintetinio apatinio trikotažo, labai aptemptų drabužių; Mėnesinių metu susilaikykime nuo lytinių santykių. [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1455" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Ar žinojote? Mergaitės yra labiau linkusios sirgti išorinių lytinių organų (vulvos) ir makšties infekcinėmis ligomis, lyginant su suaugusiomis moterimis. Taip atsitinka dėl anatominių ir fiziologinių ypatybių bei ir tam tikrų elgsenos įpročių. Vulvovaginitai sudaro nuo 80 iki 90 proc. vaikų ginekologinių susirgimų laikotarpyje iki lytinio brendimo. Keli patarimai mergaitės mamai: Perdėta higiena gali pakenkti! Jei mergaitė prausis muilu kelis kartus per dieną, jos lytiniai organai taps sausi ir pažeidžiami; Naudokime specialiai mergaitėms sukurtą intymios higienos prausiklį, kurio pH pritaikytas švelniai gleivinei; Išmokykime mergaitę kiekvieną vakarą apsiplauti lytinius organus nuo priekio atgal tam, kad nepakliūtų bakterijų nuo išangės; Išmokykime šluostytis užpakaliuką nuo priekio atgal (kaip ir apsiplauti); Keliaudamos turėkime drėgnų servetėlių tam atvejui, jeigu nebūtų sąlygų apsiprausti; Kasdien keiskime dukros apatines kelnaites. [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1417" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Ar žinojote, kad net 9 iš 10 moterų, kurias kamuoja šlapimo nelaikymas, yra gimdžiusios? Pagrindiniai šlapimo nelaikymo rizikos veiksniai – amžius, kūno masės indeksas ir pogimdyminis laikotarpis. Šlapimo nelaikymo (po gimdymo) problema dažniausiai pasireiškia dėl: Vaisiaus dydžio; Komplikuoto gimdymo; Tarpvietės ir dubens dugno raumenų susilpnėjimo ar pertempimo; Šlapimo takų pakitimų; Nervų, atsakingų už sklandų šlapimo pūslės funkcionavimą, pažeidimo; Hormonų disbalanso; Genetinių priežasčių; Rūkymo iki pastojant ir po gimdymo. Dėl nuolatinio sąlyčio su šlapimu oda gali parausti, sudirgti, suskeldėti, dažnai ją išberia, todėl odą reikia kruopščiai prižiūrėti. Nereikėtų praustis įprastu muilu, kuris gali odą sudirginti dar labiau. Naudokite specialius prausiklius. Jie ne tik padeda pašalinti nešvarumus, nemalonų kvapą, bet ir nedirgina jautrios intymių vietų odos bei gleivinės, palaiko natūralų jos pH bei nepažeidžia bakterinės pusiausvyros. Lotamile Soft prausiklyje esanti medžiaga Sinodor neutralizuoja šlapimo kvapą. Prausiklis idealiai tinka kasdieniniam naudojimui, suteikia gaivumo ir švaros pojūtį. Ypač rekomenduojamas ginekologinio gydymo metu. [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1487" img_size="full"...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Ką privalome žinoti apie intymią higieną atėjus vasarai Rūpintis kūno švara ir turėti susiformavusius teisingus ritualus būtina visais metų laikais. Visgi, vasaros metu, atšilus orams, įprastai prakaituojame gausiau. Ypač aktualiu klausimu mums, moterims, tampa tinkamas pasirūpinimas intymia higiena, kad būtų išvengta blogųjų bakterijų dauginimosi, prasto kvapo ir infekcijų. Norėdamos kuo gaiviau ir švariau praleisti vasarą, mes turėtume: Gerti daug vandens; Dėvėti medvilninius apatinius; Naudoti tik švarius ir sausus rankšluosčius intymiai higienai; Kasdien praustis po dušu; Naudoti kuo natūralesnius kosmetikos produktus – muilus, dušo želė, prausiklius. Stenkitės rinktis tą kosmetikos produkciją, kurioje nėra pridėta papildomų cheminių kvapų, sulfatų. Įvairūs atlikti tyrimai parodė, kad moterys, kurios naudoja kvapnius produktus intymios higienos priežiūrai, žymiai dažniau serga bakterine vaginoze nei tos, kurios renkasi natūralią kosmetiką. [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1487" img_size="full"...

Bendras šlapimo tyrimas - greitas, informatyvus ir vienas dažniausiai moterų atliekamų tyrimų. Beveik trečdalio moterų šlapimo tyrimų rezultatai rodo nukrypimą nuo normos, todėl rekomenduojama bent kartą per metus jį atlikti profilaktiškai! Tiksliausiems šio tyrimo rezultatams gauti, turime žinoti, kaip teisingai atlikti šlapimo tyrimą: Tyrimui tinkamiausias pirmasis rytinis šlapimas; Prieš šlapinantis kruopščiai apsiplaukime lytinius organus po tekančiu vandeniu, nenaudojant jokių higienos priemonių; Šlapinkimės tik į švarų sterilų indą; Šlapimas turi būti imamas „iš vidurio srovės“, t. y. truputį pasišlapinkime ir tik po to rinkime šlapimą tyrimui; Šlapimo kiekis turėtų būti ne mažiau 20–30 ml; Šlapimą rekomenduojama į laboratoriją pristatyti maždaug per 1 val. Jeigu nespėjame laiku pristatyti, galime jį porą valandų palaikyti šaldytuve. Kitas, gerokai rečiau atliekamas tyrimas - šlapimo pasėlis. Šio tyrimo tikslas - nustatyti besimptomę bakteriuriją, dar vadinama „geraja” šlapimo takų bakterija, kuri yra nekenksminga ir jos nereikia gydyti antibiotikais, išskyrus prieš intervencines šlapimo takų procedūras ar nėštumo laikotarpiu. Tiksliausiems šlapimo pasėlio tyrimo rezultatams gauti, vadovaukimės bendro šlapimo tyrimo atlikimo rekomendacijomis. Tik turėkime omenyje, kad: Šiam tyrimui paimtą šlapimą į gydymo įstaigą turime pristatyti per 2 val. nuo paėmimo. Jei to padaryti nespėjame, mėginį laikykime šaldytuve, bet ne ilgiau nei parą laiko; Jei gydytojas davė specialų indelį šlapimo pasėliui, tuomet jame esantį šepetėlį įmerkime į šlapimą ir įdėkime šepetėlį atgal į indelį. Šios bakterijos nesukelia jokių simptomų, išskyrus nemalonų šlapimo kvapą. Turint šią bakteriją tikru išsigelbėjimu tampa specialūs intymios higienos prausikliai, kurie ne tik neutralizuoja šlapimo kvapą, bet ir pasižymi priešuždegiminiu, antibakteriniu poveikiu, užtikrina natūralią apsauginę gleivinės funkciją ir palaiko tinkamą intymios srities rūgštinę...

Augančios mergaitės intymios vietos reikalauja ypatingos priežiūros. Ką vertėtų atsiminti kiekvienai mamai? Augančios mergaitės intymios vietos reikalauja ypatingos priežiūros. Ką vertėtų atsiminti kiekvienai mamai? MAKŠTIES PH NE TOKS PAT KAIP ODOS, DĖL TO JI – YPAČ JAUTRI Jei kūdikystėje dažnai mažylei pakanka reguliaraus intymių vietų apiplovimo bei reikalui esant priemonių nuo pašutimo naudojimo, augančiai ir juo labiau paauglystės link artėjančiai mergaitei prausiantis pravartu naudoti specialiai intymioms vietoms prausti skirtą priemonę.   1. Intymioms vietoms prausti nereikėtų naudoti paprasto muilo ar dušo želės – šios priemonės dažnai tampa niežulio ar deginimo priežastimi, gali labai išsausinti bei sudirginti gleivinę. Vietoj jų geriau naudoti specialiai intymiai higienai sukurtus produktus, juolab kad pastaruoju metu jų yra skirtų įvairiems amžiaus tarpsniams: tiek mergaitėms, tiek menstrua-cijų sulaukusioms merginoms. 2. Intymių vietų prausiklių sudėtis turėtų būti suderinta su dermatologais, juose turėtų dominuoti švelnios augalinės kilmės plovimo medžiagos ar medžiagos, artimos organizmo gaminamoms. Puiku, jei priemonėse yra alavijo, šalavijų, ramunėlių, medetkų, islandiškosios kerpės ekstraktų, pieno rūgšties. Šios medžiagos naikina blogąsias bakterijas, saugo nuo uždegimų, palaiko ar atstato natūralią makšties oros rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, nesausina ir nedirgina. 3. Prausti patariama tik išorinius lytinius organus, jokiu būdu nekišti priemonių giliai į makštį. 4. Tiek mažoms mergaitėms, tiek paauglėms sveikiausia dėvėti medvilnines kelnaites, mat medvilnė leidžia odai kvėpuoti, nedirgina, neerzina intymių vietų gleivinės. PIRMAS KARTAS PAS GINEKOLOGĄ. KADA? Rekomenduojama atkreipti dėmesį į kai kuriuos dalykus. • Mergaitė iki 13 m. turėtų pradėti bręsti, t. y. jai turėtų pradėti augti krūtys, atsirasti plaukų intymiose vietose. Jeigu 13–14 m. amžiaus mergaitei taip nenutiko, pravartu pasidomėti, kodėl. • Iki 16 m. mergaitėms turėtų atsirasti mėnesinės. Jeigu jų nėra, būtina mergaitę parodyti ginekologui. • Į gydytoją būtina kreiptis ir tada, jeigu mergaitei niežti lytinius organus, ji skundžiasi, kad skauda, jaučia nepatogumą. Taip pat jeigu jai skauda pilvą, o pediatras neranda priežasties. AISTĖS VEISMANAITĖS...

Konsultuoja Vilniaus universiteto profesorė, gydytoja akušerė-ginekologė, mergaičių ir paauglių ginekologė Žana Bumbulienė, Europos vaikų ir paauglių ginekologijos asociacijos (EURAPAG) prezidentė elektė. Pirmieji mėnesiai Tik gimus mergaitei, dar kurį laiką mama lytiniuose organuose pastebi baltų į varškę panašių išskyrų. Dažniausiai dar gimdymo namuose gydytojai nuramina – tai normalu, mergaitė tikrai neserga jokiu uždegimu. Išskyrų randasi dėl to, kad naujagimės organizme dar yra nemažai mamos hormonų. Kaip tas išskyras valyti? Kai keičiate mergaitei sauskelnes, prausiate užpakaliuką po tekančiu vandeniu. Tad kartu švelniai nuplaukite ir tas išskyras. Muilo nereikia. Jei užpakaliuką valote drėgna servetėle, švariu jos kampeliu nuvalykite ir išskyras. Nebijokite švelniai praskėsti išorinių lytinių lūpyčių ir išvalyti. Neišvalytos išskyros kaupiasi, skleidžia nemalonų kvapą. Per kelis mėnesius išskyrų sumažės. Blogosios išskyros Šiek tiek baltų tirštų išskyrų aplink klitorių, tarp didžiųjų ir mažųjų lytinių lūpų turi būti. Tai gerosios išskyros, kurios nerodo jokios ligos. Tačiau gali atsirasti ir blogųjų išskyrų. Jos gelsvos ar žalsvos, gausios, greitai sutepa kelnaites. Tokios išskyros kartu su išsakomais nusiskundimais rodo uždegimą – vulvitą. Mergaitei niežti, peršti, gali skaudėti šlapinantis, lytiniai organai paburksta. Mergaitėms vulvitą dažniausiai sukelia žarnyno bakterijos, kurios patenka ant lyties organų. Nedidelis kiekis tų žarnyno bakterijų ant lyties organų būna nuolatos, tai nepavojinga. Vis dėlto tas nedidelis kiekis kartais gali sukelti makšties infekciją. Taip atsitinka dėl kelių priežasčių: Makšties infekcija gali prasidėti po ligos, kai mergaitės organizmas yra nusilpęs. Dėl nepakankamos ar perdėtos higienos. Po aktyvaus atostogavimo prie ežerų, jūros, nes vanduo ir smėlis sudirgina lytinius organus, todėl mergaitei neleiskite nuogu užpakaliuku sėdėti ant smėlio. Retais atvejais išskyrų pagausėja po gydymo antibiotikais. Antibiotikai sunaikina daug gerųjų organizmo bakterijų, mergaitės makštyje prasideda vadinamoji pienligė (grybelinė liga). Beje, pienligė dažnesnė suaugusių moterų intymi bėda nei mergaičių, todėl antigrybelinis gydymas mergaitėms taikomas labai retais atvejais. Suaugusios lūpos Kai kurioms mergaitėms lytinių hormonų ramybės laikotarpiu (nuo 1 iki 6 metų) gali suaugti mažosios lytinės lūpos. Kartais jos sulimpa aklinai, lieka tik mažas plyšelis išbėgti šlapimui. Nėra tiksliai žinoma, dėl ko mažosios lytinės lūpos suauga. Taip gali būti dėl lėtinės infekcijos ar paprasčiausiai dėl to, kad mergaitės lytinės lūpos labai sausos (jos sulimpa ir suauga). Praskėtus tas suaugimas atrodo kaip plonytė plėvelė, tad mamos galvoja, kad tai – mergystės plėvė. Anatominės žinios mamai nepakenktų. Kol mergaitė dar nesigėdija, kartkartėmis reikia apžiūrėti jos lytinius organus. Suaugusias mažąsias lytines lūpas perskirti nesunku, jei jos suaugusios vos vos, ginekologė gali perskirti pirštu ar vatos tamponu, prieš tai vietiškai nuskausminus. Jei lūpos suaugusios stipriai, prieš atidalinant skiriama hormoninių tepalų. Bet atskiriamos lytinės lūpos ne visais atvejais, o tik esant visiškam suaugimui, kai mergaitė sunkiai gali pasišlapinti, prasideda šlapimo takų infekcija. Tikrai nerekomenduoju lytinių lūpų atidalinimo, jei jokių nusiskundimų nėra ir pastebėta tiesiog profilaktinės apžiūros metu. Kiekvienu atveju sprendžiama individualiai. Bet visais atvejais aiškinu apie teisingą higieną ir vulvos drėkinimą kremais ar aliejais. Iššuto, paraudo Jei dukrytės lytiniai organai iššuto, paraudo, nedarykite tragedijos – tai visiškai normalu. Iššusti gali po karštos dienos, pasivažinėjimo dviratuku, supimosi sūpuoklėse, dėl ankštų ar sintetinių kelnaičių, aptemptų kelnių. Leiskite iššutusiems lytiniams organams „pakvėpuoti“, tegul mergaitė kurį laiką namuose pabūna be kelnaičių, be jų ir miega. Kartais iššutimus nuramina švelni plaukų džiovintuvo oro srovė (tik nenustatykite karštos). Vakare leiskite dukrai pasėdėti ramunėlių, lakišiaus ar medetkų vonelėje (į dubenį įpilkite vaistažolių nuoviro, vandens, o mergaitė tegul 10 minučių pasėdi išskėtusi kojytes). Kalio permanganatas vonelėms netinka, jis gali nudeginti odą. Prieš vonelę mergaitę apiplaukite. Apiplautus ir nusausintus lytinius organus tinka patepti aliejiniais tepalais ar kremu. Paprastai per kelias dienas iššutimai praeina. Pas ginekologą reikėtų ateiti tada, kai iššutimai dažnai kartojasi ar nepraeina sugriežtinus higieną, papildomai atsirado išskyrų ar bėrimas. Spalinukės ir alergija Kartais lytiniai organai būna paraudę ir jautrūs dėl spalinukių (ypač, kai yra paraudę ir apie išeinamąją angą). Tuomet reikėtų kreiptis į pediatrą, kad skirtų reikiamą gydymą. Išgydžius spalinukes, praeina ir lytinių organų uždegimas. Alergiškų mergaičių lytiniai organai yra jautresni. Jei mergaitę alergizuoja koks produktas, jo suvalgius, gali parausti ne tik jos veidukas, bet ir lytiniai organai. Dėl alergijos lytinių organų oda dar labiau sausėja, tampa jautresnė, gali niežėti. Alergiškų mergaičių kelnaites skalbkite švelniais skalbikliais, nepirkite sintetinių kelnaičių. Tokiai mergaitei netinka šiurkštus tualetinis popierius, jį reikėtų pakeisti higieninėmis servetėlėmis. Svetimkūniai makštyje Jei iš makšties pasirodo rusvų kraujingų išskyrų, jos dažniausiai rodo svetimkūnio sukeltą uždegimą makštyje. Pamačius rusvų išskyrų, reikia nedelsiant eiti pas ginekologę. Vienas dažniausių svetimkūnių...

Menopauzės periodas sukelia fizinių ir psichologinių pokyčių kiekvienos moters gyvenime. Tarp jų – ir makšties sausumas menopauzės metu. Makšties sausumas menopauzės metu yra dažna problema, kurią patiria daugelis moterų. Menopauzė – natūralus, tačiau dažnai sudėtingas moters gyvenimo etapas. Jo metu ypač reikia pasirūpinti sveikata. Tai tapo aktualu, nes pailgėjus dailiosios lyties gyvenimo trukmei klimaksinis laikotarpis jau užima trečdalį moters amžiaus.     Yra trys menopauzės tipai: Ankstyvoji menopauzė Natūrali menopauzė Dirbtinė menopauzė   Ankstyvoji menopauzė Ankstyvąja menopauze vadinama būklė, kai mėnesinės išnyksta jaunesnėms negu 40 metų amžiaus moterims. Tai ganėtinai retas reiškinys ir dažniausiai paveldimas. Natūrali menopauzė Natūrali menopauzė įvyksa dėl lytinių hormonų gamybą veikiančių amžiaus nulemtų pakitimų. Daugumą moterų ji ištinka 45–60 gyvenimo metais. Dirbtinė menopauzė Dirbtinė menopauzė yra chirurginių, chemoterapijos ar spindulinio gydymo intervencijų rezultatas. Besirūpinant intymia higiena ir pastebėjus kokių nors pasikeitimų, tikriausiai yra tekę svarstyti, kada dėl jaučiamo diskomforto reikėtų sunerimti. Vienas iš tokių pojūčių – tai makšties sausumas. Sausa makštis gali labai apkartinti gyvenimą poroje, nes abiem partneriams trukdo patirti intymų malonumą. Skausmas gali lemti moters nenorą mylėtis, nepasitenkinimą savimi, mažinti savivertę, vyras gali jaustis kaltas dėl nemalonių moters pojūčių. Visa tai nestiprina dviejų žmonių santykių. Makšties sausumo simptomai Makšties sausumas gali pasireikšti, jei: Jaučiate skausmą ar niežėjimą makštyje ir aplink ją; Sekso metu jaučiate skausmą ar diskomfortą; Reikia šlapintis dažniau nei įprastai; Nuolat turite šlapimo takų infekcijas (UTI). Dėl šių dalykų galite jaustis mažiau linkę pasimylėti. Ignoruojant makšties sausumą – gresia ligos Nors makšties sausumas nėra liga, tačiau keliamas diskomfortas, kaip perštėjimas, deginimo jausmas, skausmas lytinių santykių metu gerokai apkartina gyvenimą. Be to, makšties sausumo ignoravimas taip pat didina riziką susirgti ginekologinėmis ligomis, kaip bakterinė vaginozė ar įvairūs makšties uždegimai bei infekcijos. Žinoma, makšties sausumas neretai yra tema, kuria moterims vangu ir nedrąsu kalbėti, tačiau rekomenduojama tik pajutus šį erzinantį simptomą kreiptis į gydytoją. Pradžioje, nustačius makšties sausumo priežastį, ši nemaloni problema lengvai išsprendžiama pasitelkiant įvairius preparatus makšties gleivinei atstatyti. Galiausiai, svarbu suprasti, kad moteriai pravartu visapusiškai rūpintis savimi ir atsižvelgti į bendrus organizmo poreikius. Fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, lėtinių ligų gydymas pagerina bendrą savijautą, o makšties sausumo problemų išsprendimas sustiprina pasitikėjimą savimi bei pagerina gyvenimo...

Makšties uždegimus gydytojai ginekologai skirsto į dvi rūšis: endogeninius  - neužkrečiamus. Šiai grupei priklauso vadinamieji makšties mikrofloros pakitimai:  bakterinė vaginozė, grybelinė vaginozė (dar kitaip vadinama pienlige, grybeliu, kandidoze, mieline infekcija, mikoze, kandida), citolitinė vaginozė. egzogeninius – užkrečiamus.  Šiai grupei priklauso lytiniu keliu plintančios ligos, tokios kaip trichomonozė, gonorėja, virusiniai vulvovaginitai (virusiniai išorinių lytinių organų ir makšties uždegimai). Visiems makšties uždegimams būdingas vienas ar keli simptomai, tai niežulys, makšties išskyrų kiekio, kvapo ar konsistencijos pokyčiai, skausmingi meilės malonumai, skausmingas šlapinimasis. Jei tai lytiniu keliu „pasigauta“ liga, be minėtų simptomų gali varginti ir žaizdelės ar pūslelės lytinių organų...

Norint išvengti intymios sveikatos problemų, svarbu, kad kasdieninės intymios higienos priemonės, prausikliai: užtikrintų natūralią apsauginę gleivinės funkciją; palaiktų bakterinę pusiausvyrą; palaiktų normalią rūgštinę moters intymių sričių terpę, kurios pH apie 3,5 - 4,5; sumažintų patogeninių mikroorganizmų prasiskverbimo ir dauginimosi tikimybę;   Svarbu, kad intymios zonos priemonės būtų: patikrintos dermatologų; tinkamo pH (moterims, mergaitėms nuo pirmųjų menstruacijų pH būtų apie 4,0); sudėtyje nebūtų alkoholio, kvapiųjų, alergizuojančių...

Moters makšties terpė turi būti rūgštinė (pH apie 3,5-4,5), tuomet išlaikoma bakterijų pusiausvyra. Pakitus makšties pH, jam tapus daugiau šarminiu (pH daugiau nei 4,5), makštyje vietoj gerųjų bakterijų pradeda dominuoti patogeniniai mikroorganizmai. Jei pradeda dominuoti: bakterinės kilmės mikroorganizmai, tuomet vystosi bakterinės kilmės infekcija. grybelinės kilmės, tuomet vystosi grybelinės kilmės infekcija. Atminkite - nesvarbu kokios kilmės infekcija, ją būtina gydyti! Nesprendžiama makšties infekcijos problema gali sukelti rimtesnių sveikatos...

Viena dažniausių makšties uždegiminių ligų – tai makšties ir išorinių lytinių organų grybelinė infekcija. Ši infekcija vargina: bent kartą gyvenime maždaug 70 procentų visų moterų; 30 procentų moterų ši infekcija linkusi kartotis; apie 5 procentus moterų nuo šio negalavimo kenčia nuolat.   Makšties ir išorinių lytinių organų grybeliniai uždegimai gali atsirasti susiklosčius tam tikroms „palankioms“ aplinkybėms, kai: vartojami didesnį estrogenų kiekį turintys kontraceptiniai preparatai; sergama skydliaukės ligomis, cukriniu diabetu; vartojami antibiotikai; patiriamas nuolatinis stresas ar nuovargis; makštyje sumažėja natūraliai grybelio augimą slopinančių bakterijų. Esant makšties ir išorinių lytinių organų grybeliniams uždegimams moterį vargina: pagausėjusios, į varškę panašios, baltos išskyros iš makšties; niežėjimas; deginimas; perštėjimas; dažniausiai lytiniai santykiai tuomet tampa skausmingi; gali sutrikti šlapinimasis. Koks bus gydymas priklauso nuo simptomų intensyvumo bei pobūdžio, mėnesinių ciklo fazės. Dažniausiai gydytojai ginekologai moterims skiria vietinio poveikio žvakutes ar ovules į makštį. Kremai gelbsti, jei moteris turi nusiskundimų dėl išorinių lytinių organų. Tam tikrais atvejais gali reikėti vartoti ir geriamus...